daug kas sako kad gyvenimas ir darbas toli nuo namu yra kancia... na as nezinau as tu zmoniu nesuprantu,man tie namai nieko gero nedave ir net nenoriu pagalvot apie gryzima i tevyne... lietuvoje yra buve taip kad yra piniginej 20litu ir galvoji ka cia nusipirkt...ar pigios desros ir makaronu,ar cigareciu ir pasipildyt saskaita.nu zodziu nebenoriu tokio gyvenimo todel tikrai nebegrysiu i lt

hello everyone,im from Vilnius, and with husband looking for job in norway,maybe would can to tell how to find work agency there.

Thank you.

-       Aš tave myliu – tarė mergina vaikinui. Jis pasižiūrėjo į ją tokiu pat žvilgnsiu kaip ir kiekvieną mielą dieną, nieko nepratarė. Mergina, tuo tarpu ir vėl išsižiojo. O gal nereikėjo, vėliau pamąstė ji.

-       Aš jaučiu tokį jausmą kuris drąsko mano krūtinę į mažytes dalis ir aš bijau, kad greitai tas skausmas man bus mirtinas. Jei praraščiau tave mirčiau.  – vaikinas išsitraukė, tviskąnti auksu, malboro pakelį. Tarp nuo šalčio, pamėlusių jo lūpų suspindo žarija, bet jis ir vėl nieko neatsakė. Mergina išsigando, jai baisiai plyšo galva. Ji nežinojo ar verta dar kažką sakyti. Ji prisėdo ant netoliese esąnčio suoliuko. Jos mintys skraidė dangumi ir maišėsi su cigaretės dūmais, rūkstančiais nuo iš jo sušalusių lūpų. Merginą suėmė pyksti ir apmaudas. Ji atsistojo, atsisuko jo  pusėn, bet neipriėjus nei per metrą arčiau ir tarė:

-       Kažkada mes buvome draugais. Gerais draugais. – ji ėjo vis arčiau – kažkada nebijodavau tau sakyti slapčiausių ir baisiausių savo paslapčių. Bet dabar viskas kitaip. Tu užsidarei, pasidarei šaltas ir svetimas. Aš sakau, kad tave myliu, o tu tyli. Nieko nesakai.  Aš bijau supranti? Aš bijau mirti, aš noriu gyventi, bet negaliu gyventi be tavęs. Negi taip sunku suprasti?... TAVO TYLA BAIGIA MANE PRIBAIGTI... – ašaros iš jos akių krito taip greitai, kad ji parpuolusi ant kelių, delnais suėmė purviną sniegą.  

noreciau papasakoti apie idomias vietas tiems, kas iesko naujos veikls ir nauju vietu pakeliavimui. Si karta susipazinkime su Hardanger vieta. Hardanger- tai ne konkretus rajonas ar apskritis, neturinti savo aiskiu ribu, taciau tai viena is gamtos 'perlu' kur suplaukia turistai is viso pasaulio. Eidfjord, Odda, Ullensvang, Jondal ir kiti rajonai bei ju centrai. Kruiziniai laivai aplanko Eidfjord, nes cia nuostabus viesbutis, auksti kalnai, Vøringsfoss t.y. auksciausiai krintantis krioklys, kone 200m aukscio, ir kuri galima apziureti nu virsaus privaziavus su masina, arba sustojus ir paejus palei upe link krioklio (tik neperslampamus drabuzius pasiimk, nes busi ismaudytas kaip duse kai priastesi!) Vasara cia vyksta juodojo metalo muzikos festivalis, maratonai ir kt. renginiai. ir Eidfjord labiausiai tinka tiems, kas pradeda savo kelione su palapinem per Hardangervidda- tai plokstikalnis, kuriuo galima keliauti skersai savaite ar kelias dienas, zvejoti, medzioti, slidineti. cia lankosi ir NO karaliene, slidineja ziema.  Vaziuojant link Ullensvang, pravaziuosit naujai statoma monstra- Hardanger tilta, kuris 2013 sujungs kelia is Brimnes su kita puse ir kelione iki Voss zymiai sutrumpins laika. Vaziuodami pro Kinsarvik, sustokite paciam centre, ten aplankykit Hardanger bestikk / irankiu fabrika. cia gausite ne tik nusipirkti kiek pigiau prestiziniu populiarejanciu irankiu komplekta(sakutes, peiliai, saukstai, samciai, lopeteles, surio irankiai ir pan).  bet ir jus gali nemokamai apvedzioti po gamyklos patalpas! Veliau uzsukite atsipusti ir atgauti jegas Ullensvang viesbutyje, jis senas, nuostabus savo papuosimais ir interjeru, nuostabus maistas (svedisko stalo vakariene kur gali valgyti kiek nori -apie 600kr/asm.), baseinas, bowling ir kt. Sitam mietsely galima uzlipti istoriniais munketrapper/vienuoliu surestais laiptais vel ant to Hardangervidda tik is kitos puses. nesunkus lipimas, tik laiko uzima, o rugseji organizuojamas begimas tais laiptais..

pratesiu pasakojima kitame irase :)

pakeliui link

Beisplaikstantys šaltai karšti angelo sparnai, glostė mano veidą, naktį, palikdami nežymias sidabro dulkes, kurios prieš tai puošė pačių sparnų galiukus. Atmerkusi akis išvydau keistą nerimąstinga, ugnimi ir ledo drožlėmis, papuoštą, išsiliejusį veidą. Tik tą trumputę akimirką supratau, kad įsimylėjau ne jo kūną, o sielą. Sielą kuri nušvietė man, mano tamsiojo, nykaus, pasaulio dalį, ir leido prarėgėti akimis kurios regi tik atvėrus širdį. Jei kas nors man būtų pasakęs, kad mirti taip lengva, gaivu ir malonu, būčiau atsisakius to keisto, gyvybės ištroškusio negatyvumo, kuris padalino mano protą ir mintis į du neapsakomai, gigantiškus, pasaulius. Gal tai ir yra pragaras ir rojus? Du pasauliai kuriuos susikuri savo mintyse? Gal mes esame didingieji, Dievai patys sau? Gal žiaurioji skaistyklą yra mūsų protas ir minčių vienutė? Kaip gerai, kad jaučiu tą lengvą sparnų plazdenimą sau už nugaros. Jis manęs nepaliks, net jei ir reikėtų nudaigoti pragaro šunis su nendrės kilpą, jis bus su manimi, nes jis seka paskui mano, sielos ryškią žaibo ryškumo šviesą.

Beisplaikstantys šaltai karšti angelo sparnai, glostė mano veidą, naktį, palikdami nežymias sidabro dulkes, kurios prieš tai puošė pačių sparnų galiukus. Atmerkusi akis išvydau keistą nerimąstinga, ugnimi ir ledo drožlėmis, papuoštą, išsiliejusį veidą. Tik tą trumputę akimirką supratau, kad įsimylėjau ne jo kūną, o sielą. Sielą kuri nušvietė man, mano tamsiojo, nykaus, pasaulio dalį, ir leido prarėgėti akimis kurios regi tik atvėrus širdį. Jei kas nors man būtų pasakęs, kad mirti taip lengva, gaivu ir malonu, būčiau atsisakius to keisto, gyvybės ištroškusio negatyvumo, kuris padalino mano protą ir mintis į du neapsakomai, gigantiškus, pasaulius. Gal tai ir yra pragaras ir rojus? Du pasauliai kuriuos susikuri savo mintyse? Gal mes esame didingieji, Dievai patys sau? Gal žiaurioji skaistyklą yra mūsų protas ir minčių vienutė? Kaip gerai, kad jaučiu tą lengvą sparnų plazdenimą sau už nugaros. Jis manęs nepaliks, net jei ir reikėtų nudaigoti pragaro šunis su nendrės kilpą, jis bus su manimi, nes jis seka paskui mano, sielos ryškią žaibo ryškumo šviesą.

Sveiki Chebryte!

Nusprendžiau nerašyt apie geltoną, šviesia saulutę ir apie žibantį mėnulį. Noriu parašyti apie realybę, tokią kokioje mes "trinamės" kiekvieną mielą/ nemiela (kaip pavadinsi taip nepagadinsi) dieną. Savaitėje yra septynios darbo dienos, jeigu netyčia esate taip apsikrovęs darbais, vaikais ir visu kitu... priminsiu. Pirmadienis, Antradienis, Trečiadienis, Ketvirtadienis, Penktadienis, Šeštadienis ir Sekmadienis. Kai kurie musų turi pačią mėgstamiausią savaitės dieną, kai kurie mėgsta visas (pvz. optimistai), kaip kuriems jos aplamai visos vienodos. 

Labas Vakaras Lietuvaičiai!

Jau praėjo du metukai, kaip gyvenu Norvegijoje ir manau atėjo tas metas kai jau pagaliau galiu lyginti savo atsikraustymo dieną su dabartimi. Du metai kai esu registruota Norvegijoje, Du metai kai palikau savo gimtinę, mylimus draugus ir tėvėlį. Bet kai sakoma... Aukok ir už visas aukas tau atsilygins dešimteriopai. Aš tuo patikėjau tik dabar. 

Tikrai negaliu pasigirti nuostabia vaikyste ir rožėmis klotu gyvenimo taku. Niekada, nei nemąsčiau, kad mano gyvenimas gali pasisukti tokia gera linkme. Išpradžių maniau, kad persikraustymas į kitą šalį yra labai stipriai neapgalvotas sprendimas kurį dažnai priemi spaudžiamas kitų aplink tave esančių žmonių. Šį kartą sprendimą galėjau priimti pati. Nesakysiu, kad buvo labai lengvą paliktį tėtį vieną ir neleisti jam matyti kaip aš augu, bręstu ir keičiuosi. Tėtis turėjo būti mano gyvenimo dalimi, juolab kai man buvo vos 15 metų, kai jį palikau sesei 9. Nepaisant to, su tėčiu santykiai tikrai nenutrūko ir matau jį kiekvieną vasarą ir kas antras kalėdas. Pasirinkau Norvegija dėl tikrai įspudingų galimybių. Išmokau kalbą kurią naudoju daug dažniau nei lietuvių. Jei ne knygos ir ne mano aistra, rašymas, tikriausiai jau būčiau primiršus, kadangi gyvenu su Norvegu patėviu norvegų kalba, man tapo kasdienybe.

Sveiki visi!!!ieskau entuziastu jaunu arba pagyvenusiu bet jaunu sirdyse kaip as man 16 visada)))!kuriame paintball kluba.lietuviskai dazasvydzio kluba nors nelabai kaip skamba)).taigi ka domina suanus savaitgaliai beprotiskas laisvalaikis kam nusibodo vien zvejyba ir kalinkos vartojimas is nuobodulio.su seimomis vaikais galime suaniai praleisti laika gamtoje su iskila su nakvyne palapinemis lauzas saslykai ir pramogos butu labai malonu surasti bendraminciu!cia tik pradzia!!!plesimes ir tobulesime eigoje zodziu ziuresime kaip seksis kaip jus parodysite entuziazma ir aktyvuma!yranga galima issinuomoti arba isigyti savo.tai nerealu ydomu ir uzveda!paivairinkite savo kasdienybe.rasykite prisijunkite ir kazka bus galima isspausti o ten zek gal ir cempionatai!!!!nebukime pilki ir uzsidare nugalekime ta lietaus ir slykstaus oro depresija!!!istaskykime dazais!!!!laukiu bendraminciu!

Kol kas gyvenu netoli Vilniaus. Vis dar Lietuvoje. Jau prieš gerus porą mėnesių nusprendžiau, kad laikas kelti sparnus.

Tiesą pasakius toks mano sprendimas mane pačią nustebino. Niekada nemaniau, kad išvažiuosiu iš Lietuvos. O galimybių buvo daug. Galėjau po mokyklos išvažiuoti į Lenkiją. Galėjau studijų metais išvažiuoti į Italiją, o po studijų į Skandinaviją. Bet.. Visada maniau, kad tie kas emigruoja daro klaidą. Maniau, kad Lietuvoje galima pasiekti visko ko tik nori. Kol.. neišbandžiau bent puses to kas man atrodė įgyvendinama. Praeitą rudenį dėl pervargimo teko pasivažinėt su greitąja. Nieko keisto, 18 valandų darbo kasdien paskutinius 5 metus. Ir rezultatas – nieko. Neturiu nieko.  Kai buvo priimtas įstatymas, kad moteris Lietuvoje į pensiją išeis sulaukusios 65 metų – susimasčiau. Supratau, kad jei nieko nekeisiu dabar, tai aš iki pensijos net neišgyvensiu. O apie tai kokio didžio ta pensija bus iš vis baisu galvoti.