Man taip gera su tavimi

Man taip gera su tavimi

Vėsi naktis. Įsėdau į mašiną ir pasukau užvedimo raktelį. Kai jis, visas toks patenkintas apkabino, sušnibždėjo, kad myli ir taikiai užmigo, aš nenorėjau miego. Spoksojau į lubas, jausdama ant savęs jo ranką. Ir galvojau visai apie kitą vyrą.

Pusė keturių ryto. Žinoma, tai beprotystė, bet būtent už tokias beprotystes tave ir pamilau. Kadaise.

Automobilis įšilo. Pasižiūrėjau į veidrodėlį ir nelikau patenkinta pamatytu vaizdu. Bet juk nieko tokio, kad atrodau šiek tiek pavargusi. Vis tiek esu velniškai graži. Gerai, kad spėjau nueiti į dušą.
Nors tu – baro šeimininkas, mėgsti pats dažnai aptarnauti klientus. Ir ypač džiaugiesi, kai žmonės užtrunka ilgiau nei baro darbo valandos. Atsimenu tavo stiprias rankas, trumpai kirptus plaukus, mėgstamus juodos marškinėlius ir džinsus. Įdomu, kodėl tu mėgsti būtent juodus marškinėlius, o „mersedesus“ – baltus? Juk tai tokia moteriška spalva. Bet svarbu – ne tai. Negaliu pamiršti, kaip tu mane apsikabini, glostai nugarą, tavo delnai slenka žemyn.
Važiavau pas tave ir bandžiau prisiminti, kaip gi mes susipažinome. Man buvo dvidešimt, tau – dvidešimt septyneri. Buvau gerokai įkalusi ir linksma, mes šokome su tavim naktiniame klube ir visas pasaulis buvo po mūsų kojomis. Po linksmybių naktiniame klube keliavome pasivaikščioti po rugpjūčio kaitros pripildytą naktinį miestą. Alkoholio svaigulys išgaravo. Bet svaigulys nuo tavęs – ne.

Prisėdome senamiestyje ant suoliuko, aš juokaudama užsiropščiau tau ant kelių, juokiuosi, bandau tave pabučiuoti. O tu neleidi to padaryti, lieti pirštais mano lūpas, glostai veidą ir aš jaučiu, kad nebėra nei vakar, nei rytoj. Yra amžina šios nakties akimirka su slaptažodžiu „myliu“.

Bučiavomės ilgai ir aistringai. Glosčiau tavo kaklą, pečius, nugarą ir leipau nuo tavo prisilietimų. Tada sustabdėme pravažiuojantį taksi automobilį ir važiavome pas tave į namus. Painiodamiesi drabužiuose apsinuoginome ir… sustojome. Žiūrėjau į tavo tvirtą kūną. Po to tyliai į ausį pasakiau: „Noriu, kad būtum pirmas“.

Gerai atsimenu visas detales. Kaip bučiavai ir laižei mano spenelius. Kaip aš drebėjau, bandydama ne šiaip prisiglausti prie tavęs, o kuo greičiau susilieti. Kaip man trūko oro, atrodė, kad iš to jaudulio ir geismo numirsiu tą pačią sekundę. Kaip tu švelniai bučiavai mano pilvą ir lėtai, lėtai lūpomis slinkai šlaunų link. O aš norėjau greičiau, stipriau, bet tu neskubėjai, gaudei kiekvieną mano atodūsį..

Atsimenu, kai pirštais praskietei mano lūpytes ir lėtai, kaip koks tingus katinas jas aplaižei. Atsimenu savo pirmą gyvenime orgazmą, kai čiulpei mano klitoriaus viršūnėlę. Kaip įsikibau į paklodę, o tu staigiu judesiu įsitaisei tarp mano kojų, išskietei jas plačiai, atsigulei ant manęs, laikydamas per liemenį. Man neskaudėjo – buvo tik šiek tiek baugu, tačiau tu išsklaidei visas baimes savo godžiu bučiniu. Tada pagalvojau: kaip gera būti moterimi ir mylėti.

Puikiai pamenu, kai mano nagai draskė tavo nugarą, kaip raičiausi po tavimi lyg gyvatė, kaip man patiko jausti tave viduje… Aš garsiai dejavau ir mano kūną krėtė stiprus ir spalvingas orgazmas – pamenu tavo spermą ant savo pilvo ir šlaunies. Po to užmigome stipriai apsikabinę. Vargu, ar kokia nors kita mergina galėtų būti laimingesnė savo pirmąją naktį už mane.
Tačiau pirmųjų pasimatymų magija išsisklaido. Rudenį mūsų romanas pasibaigė. Neverkiau. Raudojau. Tačiau likimas neleido mums išsiskirti visiems laikams. Netyčia susitikdavome koncerte, parduotuvėje…

Po to prasidėjo „Feisbuko“ era ir sekti vienas kito gyvenimą per atstumą pasidarė itin paranku. Kol vieną kartą tu man nepaskambinai. Man jau buvo 22-eji, o tau – 29-eri. Susitikę pasakojome vienas kitam, kaip gyvenome tuos dvejus metus, kol nebuvome kartu. Juokėmės iš savo niekam tikusių meilužių. Ir vėl bučiavomės taksi, važiuodami pas tave…

Vos įžengę pro buto duris, aš staigiu judesiu stumtelėjau tave ant lovos, greitai atsikračiau suknelės ir užsilipau iš viršaus. Per tuos dvejus metus daug ko išmokau. Todėl patyrusiais judesiais atsegiau tavo džinsus ir ištraukiau tavo pasididžiavimą. Truputį paglamonėjau jį ranka, aplaižiau galvutę, šiek tiek pačiulpiau lūpomis… Po to įsileidau jį giliau į burną ir čiulpiau ritmiškai bei giliai.

Tavo penis buvo toks kietas ir didelis, kad sunkiai betilpo į mano burną. Man patiko, kaip tu padėjai savo ranką man ant galvos, patiko tavo judesiai, skatinantys judėjimą. Aš norėjau, kad tau būtų gera kaip niekada gyvenime. Girdėjau tavo dejones ir su dar didesniu malonumu čiulpiau tau, laižiau tavo sėklides ir laukiau finalo.

Nesulaukiau, nes tu mane parvertei ant nugaros, nutraukei kelnaites ir grubiai į mane įėjai. Vėl pasijaučiau nepatyrusia mergaite, bet nesinorėjo nieko įrodinėti. Mėgavausi tavo glamonėmis. Visas pasaulis sumažėjo iki pojūčių mano pilvo apačioje. Kol atėjo didysis „O“. Daugiau nei su niekuo nepatirdavau tokių stiprių orgazmų kaip su tavimi.
Kitą rytą, gulėdama tavo lovoje jaučiau: aš laiminga! Man taip gera su tavimi. Tačiau ir šįkart mums nebuvo lemta būti kartu – tavo draugė laukėsi, mane paaukštino pareigose, tavo naujas verslas, mano ambicingi planai, kaip pakabinsiu turtingą dėdę. Ir visa tai buvo netiesa, nes draugė pasidarė abortą, aš greitai suvokiau, kad negaliu dirbti tame skruzdelyne, tu pardavei savo akcijas, turtingas dėdė išskirdo į užsienį. Mes su tavim sveikindavome vienas kitą su šventėmis, kaskart tavo balse girdėjau kažką tokio brangaus ir artimo. Kiekvieną kartą norėjau, bet taip ir neištardavau tau, kad buvai geriausias vyras mano gyvenime.

Keturios valandos ryto. Sustoju prie tavo baro durų. Panašu, kad pasisekė, nes šviesos nebedega, bet durys dar neužrakintos. Užeinu vidun ir matau sėdintį tave. Kaip visada – su juodais marškinėliais. Tu žiūri į mane, į mano skubotai užsivilktą lengvą paltuką, pasišiaušusius plaukus ir į akis, kupinas vilties.

Meilei nereikia žodžių. Lėtai ėjome vienas kito link. Lietei rankomis mano veidą, glostei, pečius, kūną. Nebegalėjau kentėti- apsikabinau tave ir pabučiavau. Juk mus traukė vienas prie kito tarytum magnetas. Aistringai bučiavomės, tu parvertei mane nugara ant staliuko, pakėlėi sijoną, lamdei krūtis.

Tada atsisegei kelnes, o aš tuo metu laukiau tavęs jau visa šlapia. Įėjai į mane greitai ir ėmei kaip pašėlęs mane dulkinti. Taip – dulkinti, nes mylėjimųsi tą pašėlusio ritmo ir geismo kupiną veiksmą būtų sunku pavadinti.

Visai nesvarbu, kad mus galėjo kas nors pamatyti pro langus. Kai panorai mano kojas užsikelti sau ant pečių, neprieštaravau – raičiausi tavo rankose ir alpau nuo giliai į mane įsiveržiančio tavo penio.

Kai nurimo saldžios orgazmo konvulsijos, palaimingai šypsojausi. Nors buvau užsimerkusi, žinojau, kad žiūri į mane. Tau visada patikdavo žiūrėti, kaip aš baigiu. Tada greitai nusileidau ant kelių ir apglėbiau lūpomis tavo drėgną, karštą galvutę. Giliau. Dar giliau. Tu baiginėjai ilgai, glostydamas mano plaukus ir neištraukdamas penio, kad nei vienas spermos lašelis neišsprūstų iš mano burnos.

Žinau, ką reikia daryti – neeiti miegoti ir visas mūsų gyvenimas bus laimės ir aistros kupini rytai.

Paskelbta temoje Laisvalaikis | Komentavimas išjungtas įraše Man taip gera su tavimi

Gavosi kažkokia savotiška orgija

erotika

Mano vardas Marius, man – 25 metai. Merginos dažnai kartoja, kad esu simpatiškas. Norėčiau papasakoti įvykį, kurį patyriau. Sulaukiau kvietimo dirbti vienoje nedidelėje įmonėje. Buvau pakviestas pokalbiui. Viskas buvo idealu, būsimiems darbdaviams aš tikau ir patikau. Liko sulaukti trumpos pažinties su direktoriumi, kuris turėjo asmeniškai su manimi susipažinti, perduoti konfidencialią informaciją.

Laukiau ilgai. 18 valandą baigėsi darbo diena, laikrodis rodė jau septynias ir praktiškai visi darbuotojai iškeliavo namo, o aš sedėjau tuščiame koridoriuje ir laukiau. Pagaliau tiesos akimirka atėjo: durys atsidarė, koridoriuje pasirodė jauna mergina, kuri pakvietė mane užeiti.

Direktoriaus nebuvo prie stalo. Jis sedėjo patogiai įsitaisęs ant minkštasuolio ir gėrė kavą su pienu. Pasisveikinome, susipažinome. Jis pasakė, kad kreipčiausi į jį „jūs“, „direktoriau“ arba „ponas Rolandas“.

Pusvalandį kalbėjomės apie orą, ekonomiką, darbą, aukštuomenės vakarėlius. Šalia sedėjo ta pati direktoriaus padėjėja, kurios formos – apvali, minkšta sėdynė, didelė krūtinė, ilgos kojos ir liaunas liemuo vis trukdė susikaupti.

Tai pastebėjo direktorius: „Ar tau patinka mano padėjėja Linutė? Nieko keisto. Juk ji mūsų sekso simbolis. Man regis, tu jai irgi patinki. Ir man patinki…“

Sutrikau po šių žodžių. Juolab kad negalėjau suprasti, o kuo jau aš čia jam patikau?

Į pokalbį įsiterpė Lina: „Taip, direktoriau, šitas Mariukas visai neblogas. Gal pasilinksminkime tryse? Kaip sakant, atšvęsime tuo pačiu Mariaus priėmimą į darbą. Kaip jums atrodo, direktoriau?“

Pamačiusi mano nustebusias akis, Linutė suskubo paaiškinti: „Matai, Mariuk, mūsų direktorius mėgsta ir berniukus, ir mergaites. Kad tu jam patikai – tai tau didžiulis pliusas, kaip sakoma, tolimesnėje tavo karjeroje mūsų kompanijoje“.

Tuo metu direktorius priėjo, plekštelėjo man per sėdynę ir sukišo rankas į kelnes. O, siaube! Mano varpa teigiamai sureagavo į šį vyrišką prisilietimą ir tuoj pat tapo bręstančio rugio formos.

„Nebijok,- išgirdau direktoriaus šnabždesį. – Tau patiks…“

Linutė ėmė nusirenginėti. Mano akims atsivėrė toooks grožis. Po to ji priėjo prie direktoriaus ir atsegė jo kelnes. Šis patogiai įsitaisė savo krėsle, o Linutė – ant kelių šalia darbavosi su „vadovaujančia lazdele“. Aš sedėjau su prasegtu klynu, juokingai iš ten kyšančia varpa ir kvaila veido išraiška. Nejaugi aš dalyvausiu grupiniame??? Ir mane lies vyras????

Kol aš sutrikęs bandžiau suvokti, kas vyksta, Linutė padarė savo darbą ir kartu artinosi su direktoriumi prie manęs. „Renkis“,- mestelėjo.

Nusimečiau marškinius, kelnaites, kelnes, norėjau atsisėsti ant sofos, bet direktorius mane apsikabino per liemenį ir tyliai ištarė: „Stokis ant kelių, zuikeli“. Paklusau. Linutė irgi atsidūrė keturpėsčia, o jos liežuvis – mano burnoje. Tuo metu direktorius rankomis praskietė mano minkštąją. „Oooo, koks subiniukas. Dar neapdirbtas… Nuostabu“.

Ėmiau muistytis, bet Linute pažiūrėjo man į akis ir prašnibždėjo: „Nebijok. Gėjumi nuo to tu netapsi, jeigu ką. O analinis seksas tau patiks. Pažadu.“

Ji pakeitė pozą, atsisuko į mane nugarą, pražergė kojas ir jos drėgna makštis atsidūrė prieš mano veidą: „Palaižyk ją, prašau…“

Ėmiausi darbo: liežuviu glamonėjau jos klitorį, stengiausi liežuviu įsiskverbti kuo giliau. Tuo pat metu pajutau, kad mano išangę liečia kažkas šalto ir malonaus. Greičiausiai, direktorius negalvojo tik apie save, bet ir pasirūpino manimi, užtepdamas lubrikanto. Jis švelniai sutepė mano skylę, po to lėtai ir atsargiai įkišo pirštą. Po to jis ėmė glamonėti mano užpakalį, bučiavo jį, glostė, lietė mano sėklides ir varpą, laižė išangę.

Mane tai vedė iš proto. Niekada nebūčiau pagalvojęs, kad ryšiuosi tokiems eksperimentams. Tada Linutė apsivertė ant nugaros, atsigulė ant grindų ir priartėjo prie manęs taip, kad aš galėčiau savo varpą panardinti į jos skylutę. Ėmiau judėti kaip pašėlęs, bet tai dar buvo ne viskas. Pajaučiau, kaip į mano anusą įsirėmė kažkas kietas – žinoma, tai buvo direktoriaus varpa. Jis ėmė ją įstatinėti man. Iš pradžių nebuvo malonu, jis pliuškeno per mano sėdynę ir vis kartojo: „Neįsitempk. Nebijok. Aš atsargiai. Atsipalaiduok!”

Po keliasdešimt sekundžių trukusių pirmųjų frikcijų mano išangė jau buvo pasiruošusi priimti direktorių Rolandą. Ar kaip ten jį, po šimt velnių… Iš susijaudinimo maniau, kad mano galva sprogs. Kai pirmieji nemalonūs pojūčiai praėjo ir aš ėmiau mėgautis naujais potyriais, vėl įstačiau savo varpą į Linutę ir jau dėjome linksmybių tryse. Gavosi kažkokia savotiška orgija.

Taip varėme nesustodami kokias dešimt minučių. Linutė jau baigė kelis kartus, o aš vis dar niekaip negalėjau pasiekti finišo tiesiosios. Gal todėl, kad patyriau kažkokį hiper susijaudinimą? Ji gulėjo po manimi ir aš toliau kaliau į jos urvelį.

Pagaliau Rolandas (kažkaip direktoriumi vadinti liežuvis nebeapsivertė) artėjo prie finalo, jaučiau, kaip jo varpa pampsta manyje. Su žodžiais „O, tu mano saldainiuuuuuk… Aaaaaa“ jis ėmė baiginėti. Tą pačią sekundę pajutau, kaip jo šilta sperma padengė mano išeinamąją angą ir tiesiąją žarną. Šie pojūčiai buvo nauji. Iš vienos pusės – malonūs. Iš kitos pusės – neįprasti ir žeminantys.

Palikau ramybėje Linutę, kol Rolandas ištraukė savo varpą. Jaučiau išangėje malonų deginimą, o sperma jau tekėjo kaire koja žemyn. Rolandas liepė Linutei sutvarkyti mane. Ji atsistojo, apėjo keturiomis mane iš nugaros ir ėmė nuo mano kūno, anuso laižyti spermos likučius. Po to ji sukišo savo liežuvėlį į mano išangę ir ėmė laižyti toliau. Mane tai beprotiškai jaudino, ėmiau visas drėbėti.

„Ištratink ją ir baik“,- išgirdau į krėslą atsisėdusio ir cigarą užsirūkiusio nuogo Rolando komandą. Apverčiau Linutę ir įstačiau jai iki pat sėklidžių. Ji ėmė šaukti. Aš tvarkiau ją greitai, giliai, kol po kelių minučių iš mano varpos išsiveržė spermos krioklys. Ištraukiau varpą ir aptaškiau Linutę visą.

Kai truputį visi atsigavome po to, kas įvyko, direktorius ištarė: „Ką gi, vykęs vyriokas esi, Mariau. Man tokie patinka. Ir tinka.Manau, susidirbsim…“ Aš tik gudriai nusišypsojau.

Paskelbta temoje Laisvalaikis | Komentavimas išjungtas įraše Gavosi kažkokia savotiška orgija

Mano iprasta diena mokykloje

studentas

Rytas. Lekiu i autobusa. Vienas dalykas man nepatinka- nevisiskas aiskumas, kokie autobusai vyskta pro sali ir kurie vyksta iki Danmarksplass i Bergen (kita rajona, kur mokykla). Tenka klausineti. Centre is autob. lipu i ‘bybane’, su kuriuo maloniai pavaziuoju dar keleta stoteliu. Stebiu pro langa dviratininkus. Jie lenda nesten po ratais! Pestieji ir dviratininkai- tai bene labiausiai nervinantis dalykas, kai pats vairuoji masina tais siaurais keliais!!!

Mokykloje pirmas egzas- parasyti laisvos formos ese namuose ir atsiusti destytojui per el. pasta! Tkslas- parodyti, ar supratai dvieju pirmuju savaiciu turini- tai ka ivairiu dalyku mokytojai deste ir ka turejai perskaityti is knygu! Na, teks dabar pasidarbuoti! Jei neiskaito, ismeta is mokyklos.  Ir dar- destytojai pageidauja buti labai aktyviems per paskaitas, kelti klausimus, diskutuoti, rodyti iniciatyva! Nes taip geriau ismokstama. Kagi reiks pasistengti ir man, nors dar slypi kvaila baime (butent! kvaila baime, nes man ja reikia nugaleti!) sneketi, klausti tiesiai sviesiai… Aisku viskas norvegiskai! O juk niekada nenaudojau tokio mokslinio, dalykisko sakinio formulavimo, tiek namuos, tiek darbe uztenka snekamosios paprastos kalbos.. todel ir kyla nerimas kalbeti per daug paprastai….  Taciau reikia megzti pazintis, sneketi ir parodyti, kad tu cia esi!!! kad tu gali ir zinai!! kitaip nieko gero nebus!

 destytojai pasiulo pagalba, rasyti klausimus jiems emailu, jei reikia, skambinti… Prisirinkau pakankamai knygu ir tarp ju- kaip rasyti mokslini (dalykiskai) straipsni… zinau, kad kita sav. sedesiu bibliotekoj. Ten visiska savitarna!

Vakare einu dirbti asisente neigaliajam. Snekus vyrukas, issilavines, tad nenuobodu. Buvau jau praeita vakara. Dave namu raktus, kad ieiciau is ryto ir padeciau apsirengti, persikelti i vezimeli. Darbas vieni juokai, susitari kada tinka abiems. Vakarais prisideda prie valandinio atlyginimo dar apie 40 proc., savaitgalio vakarais 50 proc., jei neklystu. tad kaip tik po paskaitu sitoks darbelis!

Paskelbta temoje Blogas | Komentavimas išjungtas įraše Mano iprasta diena mokykloje

Apie sveikata ir reabilitacija

yoga

Siuo metu turiu jau nemazai patirties darbe su pacientais tiek reabil. centre, tiek rajono poliklinikoje (helse senter). Skirtingai nei Lietuvoje, cia vyrauja supratimas, kad uz savo sveikata esi atsakingas pats. Tu turi dirbti su savo kunu pagal paskirta programa, o ne specialistas tau viska padaro. Norvegai rupinasi savo sveikata, gal net per daug ir per daznai suteikiami biuleteniai. Siuo metu siekiama kad seimos gydytojai bendrautu daug glaudziau su kt. specialistais ir padetu pacientams ne tik vaistais ir tyrimais, bet ir psichologiskai konsultuodamiesi, snekedamiesi, taip pat per NAV, padedami sugrizti i darbo rinka.  Labai daznai po apsilankymo pas gydytoja, pacientas siunciamas pas kineziterapeuta individualioms mankstoms nuo ivairiausiu ligu ir sutrikimu. Rajono kineziterapeutas dazniausiai dirba su vaikais, neigaliaisiais bei pensinio amziaus zmonemis, privatus specialistai gydo mankstomis zmones po operaciju, umiu sutrikimu ir pan. Salyje yra ligu ir sutrikimu suskirstymas: vieni padengiami ir nereikia moketi, kiti moka tam tikra dali, kol perkopia suma, ir likusius metus gali gauti gydyma pas kineziterapeuta nemokamai. Tas pats ir su apsilankymu pas gydytojus, atliekant tyrimus, gydantis ligonineje.

Lietuvoje kineziterapeutas suprantamas labai siaurai- masazistas. Tai sovietu sajungos palikimas. Pasaulyje sie specialistai atlieka be galo svarbia gydymo dali, gydydami pacientus pirmiausia mankstomis, specialiais parinktais pratimais, atsizvelgiant i silpnasias paciento puses, taikomi tiek paprasti pratimai, tiek spec. priemones, ir metodai. Norvegai uzgula kineziterapeutus del visokiausiu problemu.

Tikiuosi, situacija Lietuvoje pasikeis i geresne puse.

Paskelbta temoje Blogas | Komentavimas išjungtas įraše Apie sveikata ir reabilitacija

Siaubas tie norvegai ir lietuviai

norvegija

Karta viena diena paskambino man norvegiskai snekanti moteris ir pasake kad isireze i mano masina aiskteleje, kai as tuo metu darbe buvau! SIaubas, islekiau, masina ziauriai apgadinta! Mano naujutelaite masiniuke!!! Taip pirmakart susipazinau su viena lietuve is gretimo kaimelio….

Neteko man tureti kokiu kontaktu su lietuviais, su kazkuo draugauti, eiti kur nors laisvalaiki praleisti.. Gal kad dauguma tu kurie ir pasitaikydavo, buvo ‘darbo’ zmones, taupantys pinigus, skaiciuojantys kiek kainuoja jogurtas ir lygindami su lietuviskomis kainomis, o apie NO sakydami, kad ai visur tie patys kalnai ir fjordai, nieko naujo nera ka pamatyti….

Nuo tokiu trumparegiu as kuo toliau, nes tai labai siauras poziuris, kaip pamaciau, uzdarumas ir netolerancija kitokiems niekur nedingo ir palikus Lietuva…

O Lietuva… Pasiilgstu lietuvisko maisto. Karta gaminau raugintus kopustus. Pasiilgau kazko su rugstele 🙂 cia pries kaledas pernai metais. Kas ragavo, gyre, patiko rugstele… Na galvojau, va bus kucioms cia, pavaisinti viena norvegu seima, kurioje buvau pakviesta vakarienes, juolab kad kai kas gyre ir sake butinai isideti, kazka lietuvisko paragauti. GYVENIME NIEKADA DAUGIAU!!! Niekada nebevaisinsiu kitu lietuviskais patiekalais!!! Nusinesiau kopustus. skanus, kaip tik prie mesytes… BET NIEKAS net nenorejo paragauti, niekas nenorejo issideti NESAVO maisto prie savo tradiciskai gaminto, net nesidomejo, kas cia ir pan… ATNESE tuos mano kopustus ir padejo prie manes, atseit, tu matyt nori… SIAUBAS!! lyg niekur nieko!

Kaledu rytas. Aisku, pakviete vel kartu papusryciauti. O tada jau ta norvegu seima patroskino mano raugintus kopustelius,  ir visi paskanavo, lyg niekur nieko! KAIP SUPRASTI???

 Greitai bus Kaledos, vos 4 men. teliko. Pats laikas galvoti is anksto, kada pirkti, ar pirkti bilietus namo….

Paskelbta temoje Blogas | Komentavimas išjungtas įraše Siaubas tie norvegai ir lietuviai

Apie tuos norvegus

norway

Siandien valgau fiskegratteng. SIaubas,- pagalvojau pirmaisiais metais: derinti zuvi su makaronais ir kazkokiu keistu padazu…! i galva netilpo keistas patiekalas, taciau skonis buvo savotiskas, neblogas, neiprastas… Siandien valgiau del laiko stokos, nors neperku greito maisto paprastai… Manau budama tik tarp norvegu 99 proc. mano laiko (darbe, laisvalaikiu ir dabar studijose) emiau keistis. Man NIEKADA nerupejo pabrezti savo lietuviskuma, mazai snekedavau ir apie LT. Nervindavo tik tai, jei norvegai lygindavo mano kalba(ir tarima) su rusu ar lenku,sakydavo(spedavo), kad sostine yra Ryga… Zinau, kad septintokai, astuntokai mokykloje neismano kur yra Pabaltijos salys ir mokslo lygis ne toks kaip pas mus budavo…

Taciau siandien as panasi i kitus norvegus: skaitau Bergens tidende laiksrasti,einu, kopiu i kalnus, domiuosi ziniomis, kas kur vyksta, kultura, taip kaip ir namuose Lietuvoje daryciau. Pilna INTEGRACIJA i kultura. Draugai… esu dar vienisa, per tuos 4 metus NO radau pora vyresniu norvegu, kurie tapo draugais, ir daugybe pazistamu, kurie prieme mane tokia, kokia esu. Nes dalis noriai bendrauja su emigrantais, o dalis ignoruoja, esi tuscia vieta, neidomi. Svarbiausia tureti statusa, nes pirmi klausimai is norvegu lupu ir yra: ka dirbistudijuoji? Turi statusa, esi labiau gerbtinas.. Mazoj vietoj, kaimely, jei dar kazka darai bendruomeneje, uzsiemi papildoma veikla, tada tu jau visai nieko zmogus…  Cia mano patirtis.  As buvau pastebeta is valdzios, kad aktyvi, ir daug geru atsiliepimu girdejau. O kas belieka daryti, jei kaime sedi, ir nera nieko geresnio, nei darbas- namai- darbas!?????

Paskelbta temoje Blogas | Komentavimas išjungtas įraše Apie tuos norvegus

Ieskojau, radau, gavau (darba)

darbas

Siandien buvau del darbo interviu. Mano patirtis- jei jau pakviete interviu, tai jau kone 80 proc. kad gausi darba. Kaip studente galiu dirbti iki 50 proc. darbo savaites, ar pan., nes kitaip gali nubraukti paskola is Lanekasse, jei uzdarbis virsija nustatyta lygi. Teks pasitikrinti man paciai ta dar karteli. Manau radau gana nieko atpalaiduojanti darba, su maloniu bendravimu, netoli namu, su lanksciu grafiku. Personlig assistent. Super. Pamaciau zmogu, zinau, kokia negalia irkt detales. Neigalusis issilavines, malonus pasnekovas, ir nedaug reikalaujantis: kas man reiskia istrukti nuo mokslu ir su juo vaziuoti apsipirkti, lydeti i miesta, darbuotis sode!? Manau, tai vienas malonumas! (ps. esu dirbusi ta pati ir anskciau, kai teko mokytis kalbos ir pazinti kultura)

Dabar jauciuosi be galo gerai, nes jau viskas ka reikejo man susitvarkyti- susitvarkiau: studijos, paskola, papildomas darbelis, plius bilietai i teatra siam sezonui su studentiska nuolaida!  Dabar zinau, kad issiversiu, nes turetos santaupos jau tirpo, juolab kad automobilio draudimas metams nemaza suma is manes isreikalavo….

Paskelbta temoje Blogas | Komentavimas išjungtas įraše Ieskojau, radau, gavau (darba)

Sveikas jausmas: čia man jo trūksta ar kitiems atsisuko šarabanai?

stuped

Norėčiau šį kartą parašyti apie darbo paieškas Lietuvoje. Toje pačioje gimtinėje, iš kurios visi bėga (tame tarpe ir aš turiu tokį norą). 

 Esu neatpančiojamais saitais susijęs su fotografija. Tai viena iš sričių, kur sąžiningai ir pelnytai galiu jaustis profu praktiku. Net dabartinis mano darbas su tuo susijęs. Kad ir kaip čia man su ja sektųsi, noriu parašyti apie darbo paieškas šioje srityje. 

 Kadaise teko nuo dūšios išsipasakoti vienai protingai moteriai.  Porinau apie didį norą tapti karo fotografu. Jos  atsakymas buvo paprastas ir aiškus – jei tai tavo svajonė, tai siek jos. Tuo metu jos žodžiai atrodė ne vietoje ir ne laiku, bet prabėgus pusmečiui atėjo momentas, kai jau kažką reikėjo keisti gyvenime ir prisiminiau jos žodžius. Prisiskaičiau daug straipsnių iš visų mylimo interneto ir pradėjau suvokti karo fotografo specialybės niuansus – reikia susirasti organizaciją ar agentūrą, kuri sutiktų mane išmesti kokiam Dievo pamirštam krašte. Pasakiau ir padariau – prisiuntinėjau CV į visą Pasaulį. Net ir patiems kiečiausiems (aš ne prastesnis jaučiuos 🙂 ) šio amato veikėjams http://www.viiphoto.com/ (čia susibūręs tikrasis elitas ir gerbiamiausios personos). Rezultatas ir atsakymas aišku nenustebino – „Šiais metais neplanuojam priimti naujų narių”. Kur jūs ir planuosit – pamąsčiau – nebent koks kulką į kaktą gautumėt. 

 Dabar grįžkim prie Lietuvėlės. Mano nuostabai, pas mus taip pat veikia panaši agentūra. Ilgai nelaukęs skambtelėjau jiems. Atsiliepus panelė nustebo išgirdus mano norą ir mygom perdavė ragelį direktoriui. Pastarasis ir susimėtė išgirdęs pageidavimą būt karo fotografu. Mes su juo įsišnekėjom, pamažu išklausinėjo mane ir po 5 minučių gavau konkretų pasiūlymą – po poros savaičių skristi į Kirgiziją 7 dienom konfliktą fotografuoti. Geriau ir būti negali. Būčiau skridęs ir dykai, vien už galimybę pasirodyti, bet kadangi paklausė kiek noriu, tai atsakiau 300 Euro kupiūromis.  Viskas buvo sutarta. Liepė tik emailą brūkštelt. 

 Iš to džiaugsmo, kad gavau tokią chaltūrą ir progą pasireikšti grįžau internetan skaityti apie kraštą kuriam savaitę tūnosiu bei naujų batų ieškotis  (žinot, tokie kelioniniai/alpinistiniai/kerzavai).  Beieškant avalynės gavau atsakymą. Cituoju: 

Mes gal ir galetume jus priimti, pasimokyti, bet negarantuojame ar Jums pavyks prasimusti i realia fotoreporteriu rinka.
salygos paprastos:
Mes Jums duodame tema Jus fotografuojate ir parasote 1-2 puslapiu istorija.Jus i menesi uz tai sumokate agenturai 2000 Lt. Po 1-o menesio as nuosirdziai jums pasakysiu ar verta Jums keisti savo profesija.
paskaitykit cia:
http://www.mediaforumas.lt/index.php?s=107&m=1&t=
gero vakaro,
Liutauras 

Aš nelinkęs lazdavoti lietuvių, bet čia kaip tik tas momentas, kai galiu tą padaryti ramia sąžine: KAME ŠAKNYS, AFERIŪGOS ZEMLIAKAI? KUR SVEIKAS JAUSMAS, SUSIREIKŠMINĘS PIJOKE? 

Po tokio atsakymo mano makaulėje atsirado naujas planas (visad turiu atsarginių planų) ir tikslas – greičiau palikti gimtą kraštą. Tačiau niekad nemaniau, kad  reikės tiek pastangų susirasti darbą svetur. 

Paskelbta temoje Blogas | Komentavimas išjungtas įraše Sveikas jausmas: čia man jo trūksta ar kitiems atsisuko šarabanai?

Studijos

Studijos

Studijos. Kokia as buvau laiminga, kai pagaliau gavau emailu teigiama ats. del vietos magistro studijose! Pagaliau zinau,kur busiu ir ka veiksiu artimiausius 2-3 metus! Ir kad istruksiu is mazycio kaimelio Høyanger vardu (tarp aukstu kalnu, grazu, bet jautiesi kaip ‘kibire’ (vieno zmogucio zodziais)- grazu paziureti, bet negyventi… Pradirbau pora metu, gavau pasiulyma pastoviam darbui, taciau neisivaizdavau saves uzkampy, na bent jau ne tokiam… Aisku, malonu, eini gatve ir daugelis pasisveikina, sako Hei, nes buvau gerai zinoma del savo veiklos… 

Siandien esu studente. Nustebino tai, kad net neprasidejus studijoms, visa informacija apie studijas, registracijas ir kt. atsiunte emailu bei pastu, dar net ilga literaturos sarasa prikabino, kad pasiruosti is anksto pirmos savaites paskaitom! Aisku, studiju atidarymo diena buvau nuejusi pasiklausyti kalbu, dainu, bei prisirinkti nemoamu kuponu, uzrasu knygeles, nemokamo studentisko kavos puodelio ir kt.  Kitaip nei LT, ci apabreziama, kad visa info, studiju medziaga, kuri duodama studentams, turi buti moksliska, pagrista, ir mokslo istaigos turi skatinti moksliskai mastyti ir dirbti…

Daug savarankisku studiju.. turi dirbti apie 40 val. per savaite su literatura (ieskoti, skaityti, analizuoti…) kad islaikytum  gera lygi… kaip matau, reikes man to, nes norvegu moku, skaitau puikiai, kalbu ok, rasau… hmmm… siaip sau (tas visada atsiliko).. Nuo pat atvykimo i NO skaiciau laikrascius, knygas ir kt., kalbejau bet mazokai rasiau…

Mokslai nemokami, taciau reikia paskolos pragyvenimui. uz maza hybel uztenka, taciau dar kam reikia papildomo darbelio. Laimei, cia nera didele problema susirasti deltids darba (mazesnio etato). tik reikia atkaklumo,, gero CV, nepakenks rekomendaciju ir noro.

Paskelbta temoje Blogas | Komentavimas išjungtas įraše Studijos

Pakalbesiu apie Lietuva, sveikatos prieziura truputi negatyviai

lithuania

Nors negalvoju daug apie Lietuva ir nesiilgiu nieko daugiau, tik savo seimos ir buvusiu draugu (isvykus daznai kyla silti prisiminimai apie kartu leista laika), taciau prisipazinsiu, skaitau Delfi.lt ir net kasdien! tiesiog perzvelgiu bendras tendencijas, paskaitau apie emigrantus ir komentarus, bei pati netingiu irasyti ka nors.. Ir nesuprantu kodel as ta darau, nes be seimos ir draugu visi kiti rysiai nutraukti. Net nera minciu apie grizima, tik apie tai, ka cia gero padarius- emus ir igyvendinus koki projekta Norvegija-Lietuva, kad kazka gero davus… taciau tai tiesiog tiesiog svajones, nes nesu versli, arba truksta to apsukrumo tokiems dalykams.. Tad taip ir lieka norai norais.. komentarai apie mano specialybe ir poziuris i ja, tai tik dar vienas dalykas, skambantis labai negatyviai, rodantis, kiek yra sustabarejes mastymas, bei pati medicinine sistema Lietuvoje… Tik cia dirbant, igavus siek tiek patirties savo profesiniam darbe, pamaciau, kiek dar LT turi dirbti, kad pasiektu pazanga medicinoje, ne perkant geriausia aparatura (tikiu jos yra), o suteikiant geras gydymo paslugas LT. Pasidalinu patirtimi su draugemis arba kolegomis Lietuvoje, ir is tiesu jauciu daugybe emociju: gaila man besiplesanciu kolegu savo darbe, gaila pacientu, gaunanciu tik trupinius (kiek gydytojas paskiria proceduru, tiek yra, o ne kiek is tiesu reikia), pikta, kad sveikatos sistema tokia… todel gal ir norisi inesti savo indeli, kazka duoti, taciau tuo paciu jauciu, kad man dar daug ka reikia imti is pacios Norvegijos, kad igyti dar daugiau ziniu, patirties, pries kazka duodant….

Paskelbta temoje Blogas | Komentavimas išjungtas įraše Pakalbesiu apie Lietuva, sveikatos prieziura truputi negatyviai