Siuo metu turiu jau nemazai patirties darbe su pacientais tiek reabil. centre, tiek rajono poliklinikoje (helse senter). Skirtingai nei Lietuvoje, cia vyrauja supratimas, kad uz savo sveikata esi atsakingas pats. Tu turi dirbti su savo kunu pagal paskirta programa, o ne specialistas tau viska padaro. Norvegai rupinasi savo sveikata, gal net per daug ir per daznai suteikiami biuleteniai. Siuo metu siekiama kad seimos gydytojai bendrautu daug glaudziau su kt. specialistais ir padetu pacientams ne tik vaistais ir tyrimais, bet ir psichologiskai konsultuodamiesi, snekedamiesi, taip pat per NAV, padedami sugrizti i darbo rinka.  Labai daznai po apsilankymo pas gydytoja, pacientas siunciamas pas kineziterapeuta individualioms mankstoms nuo ivairiausiu ligu ir sutrikimu. Rajono kineziterapeutas dazniausiai dirba su vaikais, neigaliaisiais bei pensinio amziaus zmonemis, privatus specialistai gydo mankstomis zmones po operaciju, umiu sutrikimu ir pan. Salyje yra ligu ir sutrikimu suskirstymas: vieni padengiami ir nereikia moketi, kiti moka tam tikra dali, kol perkopia suma, ir likusius metus gali gauti gydyma pas kineziterapeuta nemokamai. Tas pats ir su apsilankymu pas gydytojus, atliekant tyrimus, gydantis ligonineje.

Lietuvoje kineziterapeutas suprantamas labai siaurai- masazistas. Tai sovietu sajungos palikimas. Pasaulyje sie specialistai atlieka be galo svarbia gydymo dali, gydydami pacientus pirmiausia mankstomis, specialiais parinktais pratimais, atsizvelgiant i silpnasias paciento puses, taikomi tiek paprasti pratimai, tiek spec. priemones, ir metodai. Norvegai uzgula kineziterapeutus del visokiausiu problemu.

Tikiuosi, situacija Lietuvoje pasikeis i geresne puse.

Karta viena diena paskambino man norvegiskai snekanti moteris ir pasake kad isireze i mano masina aiskteleje, kai as tuo metu darbe buvau! SIaubas, islekiau, masina ziauriai apgadinta! Mano naujutelaite masiniuke!!! Taip pirmakart susipazinau su viena lietuve is gretimo kaimelio....

Neteko man tureti kokiu kontaktu su lietuviais, su kazkuo draugauti, eiti kur nors laisvalaiki praleisti.. Gal kad dauguma tu kurie ir pasitaikydavo, buvo 'darbo' zmones, taupantys pinigus, skaiciuojantys kiek kainuoja jogurtas ir lygindami su lietuviskomis kainomis, o apie NO sakydami, kad ai visur tie patys kalnai ir fjordai, nieko naujo nera ka pamatyti....

Nuo tokiu trumparegiu as kuo toliau, nes tai labai siauras poziuris, kaip pamaciau, uzdarumas ir netolerancija kitokiems niekur nedingo ir palikus Lietuva...

Siandien valgau fiskegratteng. SIaubas,- pagalvojau pirmaisiais metais: derinti zuvi su makaronais ir kazkokiu keistu padazu...! i galva netilpo keistas patiekalas, taciau skonis buvo savotiskas, neblogas, neiprastas... Siandien valgiau del laiko stokos, nors neperku greito maisto paprastai... Manau budama tik tarp norvegu 99 proc. mano laiko (darbe, laisvalaikiu ir dabar studijose) emiau keistis. Man NIEKADA nerupejo pabrezti savo lietuviskuma, mazai snekedavau ir apie LT. Nervindavo tik tai, jei norvegai lygindavo mano kalba(ir tarima) su rusu ar lenku,sakydavo(spedavo), kad sostine yra Ryga... Zinau, kad septintokai, astuntokai mokykloje neismano kur yra Pabaltijos salys ir mokslo lygis ne toks kaip pas mus budavo...

 

Taciau siandien as panasi i kitus norvegus: skaitau Bergens tidende laiksrasti,einu, kopiu i kalnus, domiuosi ziniomis, kas kur vyksta, kultura, taip kaip ir namuose Lietuvoje daryciau. Pilna INTEGRACIJA i kultura. Draugai... esu dar vienisa, per tuos 4 metus NO radau pora vyresniu norvegu, kurie tapo draugais, ir daugybe pazistamu, kurie prieme mane tokia, kokia esu. Nes dalis noriai bendrauja su emigrantais, o dalis ignoruoja, esi tuscia vieta, neidomi. Svarbiausia tureti statusa, nes pirmi klausimai is norvegu lupu ir yra: ka dirbistudijuoji? Turi statusa, esi labiau gerbtinas.. Mazoj vietoj, kaimely, jei dar kazka darai bendruomeneje, uzsiemi papildoma veikla, tada tu jau visai nieko zmogus...  Cia mano patirtis.  As buvau pastebeta is valdzios, kad aktyvi, ir daug geru atsiliepimu girdejau. O kas belieka daryti, jei kaime sedi, ir nera nieko geresnio, nei darbas- namai- darbas!?????

Siandien buvau del darbo interviu. Mano patirtis- jei jau pakviete interviu, tai jau kone 80 proc. kad gausi darba. Kaip studente galiu dirbti iki 50 proc. darbo savaites, ar pan., nes kitaip gali nubraukti paskola is Lanekasse, jei uzdarbis virsija nustatyta lygi. Teks pasitikrinti man paciai ta dar karteli. Manau radau gana nieko atpalaiduojanti darba, su maloniu bendravimu, netoli namu, su lanksciu grafiku. Personlig assistent. Super. Pamaciau zmogu, zinau, kokia negalia irkt detales. Neigalusis issilavines, malonus pasnekovas, ir nedaug reikalaujantis: kas man reiskia istrukti nuo mokslu ir su juo vaziuoti apsipirkti, lydeti i miesta, darbuotis sode!? Manau, tai vienas malonumas! (ps. esu dirbusi ta pati ir anskciau, kai teko mokytis kalbos ir pazinti kultura)

Dabar jauciuosi be galo gerai, nes jau viskas ka reikejo man susitvarkyti- susitvarkiau: studijos, paskola, papildomas darbelis, plius bilietai i teatra siam sezonui su studentiska nuolaida!  Dabar zinau, kad issiversiu, nes turetos santaupos jau tirpo, juolab kad automobilio draudimas metams nemaza suma is manes isreikalavo....

dabar galiu atsipusti ir ramiau miegoti :)

Norėčiau šį kartą parašyti apie darbo paieškas Lietuvoje. Toje pačioje gimtinėje, iš kurios visi bėga (tame tarpe ir aš turiu tokį norą). 

 Esu neatpančiojamais saitais susijęs su fotografija. Tai viena iš sričių, kur sąžiningai ir pelnytai galiu jaustis profu praktiku. Net dabartinis mano darbas su tuo susijęs. Kad ir kaip čia man su ja sektųsi, noriu parašyti apie darbo paieškas šioje srityje. 

Studijos. Kokia as buvau laiminga, kai pagaliau gavau emailu teigiama ats. del vietos magistro studijose! Pagaliau zinau,kur busiu ir ka veiksiu artimiausius 2-3 metus! Ir kad istruksiu is mazycio kaimelio Høyanger vardu (tarp aukstu kalnu, grazu, bet jautiesi kaip 'kibire' (vieno zmogucio zodziais)- grazu paziureti, bet negyventi... Pradirbau pora metu, gavau pasiulyma pastoviam darbui, taciau neisivaizdavau saves uzkampy, na bent jau ne tokiam... Aisku, malonu, eini gatve ir daugelis pasisveikina, sako Hei, nes buvau gerai zinoma del savo veiklos... 

Siandien esu studente. Nustebino tai, kad net neprasidejus studijoms, visa informacija apie studijas, registracijas ir kt. atsiunte emailu bei pastu, dar net ilga literaturos sarasa prikabino, kad pasiruosti is anksto pirmos savaites paskaitom! Aisku, studiju atidarymo diena buvau nuejusi pasiklausyti kalbu, dainu, bei prisirinkti nemoamu kuponu, uzrasu knygeles, nemokamo studentisko kavos puodelio ir kt.  Kitaip nei LT, ci apabreziama, kad visa info, studiju medziaga, kuri duodama studentams, turi buti moksliska, pagrista, ir mokslo istaigos turi skatinti moksliskai mastyti ir dirbti...

Daug savarankisku studiju.. turi dirbti apie 40 val. per savaite su literatura (ieskoti, skaityti, analizuoti...) kad islaikytum  gera lygi... kaip matau, reikes man to, nes norvegu moku, skaitau puikiai, kalbu ok, rasau... hmmm... siaip sau (tas visada atsiliko).. Nuo pat atvykimo i NO skaiciau laikrascius, knygas ir kt., kalbejau bet mazokai rasiau...

Nors negalvoju daug apie Lietuva ir nesiilgiu nieko daugiau, tik savo seimos ir buvusiu draugu (isvykus daznai kyla silti prisiminimai apie kartu leista laika), taciau prisipazinsiu, skaitau Delfi.lt ir net kasdien! tiesiog perzvelgiu bendras tendencijas, paskaitau apie emigrantus ir komentarus, bei pati netingiu irasyti ka nors.. Ir nesuprantu kodel as ta darau, nes be seimos ir draugu visi kiti rysiai nutraukti. Net nera minciu apie grizima, tik apie tai, ka cia gero padarius- emus ir igyvendinus koki projekta Norvegija-Lietuva, kad kazka gero davus... taciau tai tiesiog tiesiog svajones, nes nesu versli, arba truksta to apsukrumo tokiems dalykams.. Tad taip ir lieka norai norais.. komentarai apie mano specialybe ir poziuris i ja, tai tik dar vienas dalykas, skambantis labai negatyviai, rodantis, kiek yra sustabarejes mastymas, bei pati medicinine sistema Lietuvoje... Tik cia dirbant, igavus siek tiek patirties savo profesiniam darbe, pamaciau, kiek dar LT turi dirbti, kad pasiektu pazanga medicinoje, ne perkant geriausia aparatura (tikiu jos yra), o suteikiant geras gydymo paslugas LT. Pasidalinu patirtimi su draugemis arba kolegomis Lietuvoje, ir is tiesu jauciu daugybe emociju: gaila man besiplesanciu kolegu savo darbe, gaila pacientu, gaunanciu tik trupinius (kiek gydytojas paskiria proceduru, tiek yra, o ne kiek is tiesu reikia), pikta, kad sveikatos sistema tokia... todel gal ir norisi inesti savo indeli, kazka duoti, taciau tuo paciu jauciu, kad man dar daug ka reikia imti is pacios Norvegijos, kad igyti dar daugiau ziniu, patirties, pries kazka duodant....

Nuo nuolatinių darbo paieškų/skelbimų skaitymo/cv siuntinėjimo greit įsitaisysiu hemarojų, bet čia turbūt geroji pusė. Hemarojus tai ponų liga, o būt ponu tai jau šioks toks pasiekimas gyvenime. O dabar apie tamsiąją pusę (ne ponligės).

Siandien sekmadienis. Pries akis dar viena intensyvi studiju savaite aukstojoje mokykloje Bergene. Grazus oras ir taip norisi buti lauke, taciau man reikia perskaityti daugybe staipsniu ir viena knyga apie mokslo teorijas ir filosofijas... Taciau as nesigailiu, kad dabar laika leidziu uzsidariusi namie, nes nepatingejau anksti atsikelti ir pasinaudoti proga KOM UT ir delto nemokamai pasikelti i pacia ULRIKEN  virsune tarp 9-11 val. ! Normaliai bilietas i viena puse kainuoja 80 NOK, (siaubas, kainos!) ir paskui galima patraukti pesciomis zemyn. Taciau pasigrozejus Bergeno vaizdais (Ulriken kalnas yra aukstesnis nei Paryziaus Eifelio bokstas, nei Niujorko simbolis-laisves statula, nei Italijos pasvires bokstas!) Ir kad nereiketu moketi pinigu uz nusileidima (laiko nesvaistysiu zygiams zemyn, kitakart- sau pazadejau) pasinaudojau studentisku kuponu, leidzianciu nemokamai gauti bilietuka!

 

Patinka man Bergenas, buvau anskciau cia gyvenusi, apie 8 menesius, tamsius ir lietingus. Tada, pries kone 3 metus, atvykau is Lietuvos  antra karta (tevams jau pripasakojau truputi daugiau nei pati tiesa), nes susiradau darba. Tada dar reikejo ne maziau kaip 70-80 proc. etatu dirbti, norint gauti leidima likti salyje. Prilaksciau as i ta policija, kad tik isduotu leidima likti salyje. Pirmas darbas buvo vos pora dienu per savaite, tad susiradau dar viena (laimei, pazistama norvege padejo man gauti ringevikariat darba). Atvykau rugpjuti, su didziuliu ir sunkiu lagaminu. Viena. Be pazistamu. I vos pazistama miesta. Be gyvenamosios vietos. Tiesiog avantiura. Tikslas- pabandyti. Darbas buvo, pinigu turejau susitaupusi is praeitu metu darbo cia.  Sveciu namai, bandymai susirasti gyvenamaja vieta, skaitant su zodynelio pagalba skelbimus, vykstant i kiekviena kiek tinkamesne vieta apziureti busto.

Ir kas galejo pagalvoti, kad isvyksiu i svetima sali, kad cia sieksiu mokslo ir isikursiu ilgam..? Tik ne as ir ne mano tevai. Baigusi kolegija Lietuvoje, neisivaizdavau saves dirbancios kazkurioje vietoje, nes butent kai kazka isivaizduoji, kazko nori, to ir bandai siekti.. Negalvojau kraustytis nei i Vilniu, nei i likti savajama mieste... Vienoj konferencijoje Kaune klausiau savo specialybes asociacijos prezidentes, ar yra galimybiu stoti i universiteta baigus KOLEGIJA ir siekti daugiau. Ir aisku, ats. buvo NE. Nes kolegijos issilavinimas, deja, neatitinka lygio, reikalingo stoti i aukstaja.. O as norejau dar kazko, man neuzteko to, ka gavau... O savajam mieste ir nesinorejo likti...