Pagal LR pilietybės įstatymą, teisė į LR pilietybę išsaugoma lietuvių kilmės asmenims, gyvenantiems kitose valstybėse. Lietuvių kilmės asmeniu laikomas asmuo, kurio tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai ir pats asmuo pripažįsta save lietuviu.
Dėl teisės į LR pilietybės išsaugojimo pateikiami šie dokumentai:
1. Nustatytos formos prašymas dėl teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugojimo;
2. asmens tapatybę ir turimą užsienio valstybės pilietybę arba tai, kad asmuo yra be pilietybės, patvirtinantis dokumentas arba jo nuorašas;
3. dokumentai arba jų nuorašai, patvirtinantys lietuvių kilmę.Lietuvių kilmę patvirtina dokumentai, tiesiogiai ar netiesiogiai rodantys, kad asmens tėvai ar seneliai, vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai, taip pat asmens rašytinis pareiškimas, kuriame jis pripažįsta save lietuviu;
4. laisvos formos rašytinis pareiškimas, kad asmuo pripažįsta save lietuviu;
5. giminystės ryšį patvirtinantys dokumentai arba jų nuorašai, jeigu dėl teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugojimo kreipiasi lietuvių kilmės asmens vaikas ar vaikaitis;
6. vardo ar pavardės keitimą patvirtinantys dokumentai arba jų nuorašai, jeigu šie duomenys buvo pakeisti;
7. asmens gyvenamąją vietą Norvegijoje patvirtinantis dokumentas (norv. bostedsattest), patvirtintas pažyma Apostille ir išverstas į lietuvių kalbą.
Už dokumentų dėl tesės į Lietuvos Respublikos pilietybę priėmimą ir perdavimą imamas 80 NOK konsulinis mokestis.