universitetas
Blogas

Paskui svajone- pagaliau esu studente

Siandien sekmadienis. Pries akis dar viena intensyvi studiju savaite aukstojoje mokykloje Bergene. Grazus oras ir taip norisi buti lauke, taciau man reikia perskaityti daugybe staipsniu ir viena knyga apie mokslo teorijas ir filosofijas… Taciau as nesigailiu, kad dabar laika leidziu uzsidariusi namie, nes nepatingejau anksti atsikelti ir pasinaudoti proga KOM UT ir delto nemokamai pasikelti i pacia ULRIKEN  virsune tarp 9-11 val. ! Normaliai bilietas i viena puse kainuoja 80 NOK, (siaubas, kainos!) ir paskui galima patraukti pesciomis zemyn. Taciau pasigrozejus Bergeno vaizdais (Ulriken kalnas yra aukstesnis nei Paryziaus Eifelio bokstas, nei Niujorko simbolis-laisves statula, nei Italijos pasvires bokstas!) Ir kad nereiketu moketi pinigu uz nusileidima (laiko nesvaistysiu zygiams zemyn, kitakart- sau pazadejau) pasinaudojau studentisku kuponu, leidzianciu nemokamai gauti bilietuka!

Patinka man Bergenas, buvau anskciau cia gyvenusi, apie 8 menesius, tamsius ir lietingus. Tada, pries kone 3 metus, atvykau is Lietuvos  antra karta (tevams jau pripasakojau truputi daugiau nei pati tiesa), nes susiradau darba. Tada dar reikejo ne maziau kaip 70-80 proc. etatu dirbti, norint gauti leidima likti salyje. Prilaksciau as i ta policija, kad tik isduotu leidima likti salyje. Pirmas darbas buvo vos pora dienu per savaite, tad susiradau dar viena (laimei, pazistama norvege padejo man gauti ringevikariat darba). Atvykau rugpjuti, su didziuliu ir sunkiu lagaminu. Viena. Be pazistamu. I vos pazistama miesta. Be gyvenamosios vietos. Tiesiog avantiura. Tikslas- pabandyti. Darbas buvo, pinigu turejau susitaupusi is praeitu metu darbo cia.  Sveciu namai, bandymai susirasti gyvenamaja vieta, skaitant su zodynelio pagalba skelbimus, vykstant i kiekviena kiek tinkamesne vieta apziureti busto.

80 dienu, kai be pertraukos lijo lietus. -taip kalbejo per radija 2007 lapkricio pab. Kinai, pas kuriuos nuomavausi kambari, buvo be galo malonus, vaisingi ir idomus. Man pasiseke, dziaugiausi, nes turejau su kuo pabendrauti grizusi, pasiklausti informacijos, ir kartais buti pakviestai i koki rengini. Tuo metu dirbau ir tvarkiausi dokumentus gauti licenzija leidziancia dirbti pagal savo specialybe. Tai uztruko beveik metus, nes reikejo daugybes issamiu dokumentu is mano kolegijos ir vertimu. Tada jau pamaciau, kad viskas per daug kainuoja kad mesciau, tad dar kantrybes ir pavasari gavau ta licenzija. Kalba kiek pagerejo, laikiau du kartus Bergeno testa (pirmakart po metu- tik siaip pabandymui, antrakart- po nepilnu 2 metu- pritruko tik 50 balu) Ejau i pacio auksciausio lygio noervegu kursus (Folk university), persokdama zemesnius, kad pasispausciau, aisku, budama silpniausia grupej, taciau tai dave be galo daug! Ir nauju pazistamu, ir studentu is kitu saliu.  Buvau ir Nygårdskole, ten vos keleta kartu, bet nepatiko per letas tempas, kitokia kokybe ir kad reikia moketi pinigus, aisku zymiai maziau nei folkuniversitet.

Pasirodo, uz Europos ribu atvykstantys zmones, gali gauti noregu kursus nemokamsu, o darbo emigrantai is Europos, turi susimoketi patys.  Kas dirbo Aupair, irgi nemokamai lanke kursus.. Taip kad nemokejau as tu pinigu, bet nusipirkau pora geru knygu, su kiek ausktesniu lygiu ir mokiausi savarankiskai.  Pavasari sugrizau i ta pacia darbo vieta kur dirbau pacius pirmuosius mano metus Norvegijoje. Nes jie zinojo mane, as zinojau darbo specifika, tad be problemu, su licenzija ir jau siokiomis norvegu ziniomis kibau i vasaros darba.