Kalėdos Norvegijoje – viena svarbiausių švenčių metuose. Jai ruoštis norvegai paprastai pradeda dar lapkričio pabaigoje ar gruodžio pradžioje – miestai puošiami kalėdinėmis girliandomis, skamba kalėdų dainos ir pan. Taip pat gruodžio mėnesį rengiami “julebord” – kalėdiniai vakarėliai darbuotojams. Žmonės papsipuošia ne kiek ne prasčiau nei sutinkant naujuosius metus, bendrauja, linksminasi, ir būtinai valgo tradicinius norvegiškus kalėdinius patiekalus – pinnekjott (plėšyti virti šonkauliukai), ribbe (šoninė su keptais lašiniais), gravlaks (specialiai pūdyta lašiša), o visus šiuos riebius patiekalus būtinai nuskalauja akevit – vietine norvegiška degtine, gaminama iš bulvių.
Pačias Kalėdas norvegai sutinka dažniausiai namuose, šeimos ir artimųjų rate. Stalai užtiesiami raudonomis staltiesėmis, namuose kiekvieną vakarą deginamos žvakės. Kalėdų eglutė puošiama girliandomis, blizgučiais, Norvegijos vėliavėlėmis. Taip pat ant eglutės kabinami vaikų pagaminti spalvoti blizgantys krepšeliai, į kuriuos suaugusieji prideda saldainių, riešutų ir kitų skanėstų. O kalėdų dovanas neša Nisse – kalėdų nykštukas.
Maistas norvegams – labai svarbi švenčių dalis
Todėl šeimininkės kepamų skanėstų kvapais namiškius pradeda vilioti likus savaitei iki kalėdų – be anksčiau minėtų patiekalų, taip pat ruošiami avienos suktinukai, kelių rūšių silkės, šviežios kiaulienos dešrelės ir pan. Daugelyje namų vis dar valgomas senovinis patiekalas – rommegrot ( miltų košė). Kalėdos Norvegijoje neįsivaizduojamos ir be namuose keptų sausainių, kurių kiekviena save gerbanti šeimininkė stengiasi iškepti ne mažiau septynių rūšių . Ko gero iš čia kilęs ir šventinio maisto ruošimo pavadinimas – “septyni vaikai”.
Štai keletas tradicinių lengvai pagaminamų norvegiškų patiekalų receptų:
Ryžių pudingas:
3 / 4 puodelio plaktos grietinėlės,2 šaukštai cukraus, 1 šaukštelis vanilės ekstrakto , 2 puodeliai ryžių košės.
Viską gerai išmaišyti ir patiekti su raudonųjų vaisių padažu. Norvegijoje šis pudingas dažnai patiekiamas su viduje paslėtu migdolu, o tas, kuris jį randa, gauna prizą – marcipaninę kiaulytę.
Žuvienė:
700g žuvies filė, , 1l mėsos sultinio,30g aliejaus, 4 bulvės, stiklinė sauso baltojo vyno, 1 svogūnas, poras, lauro lapas, druska, pipirai, skiltelė česnako.
Pakaitintame aliejuje apkepti smulkiai supjaustytus porą, svogūną ir česnaką.Ant jų užpilti karštą mėsos sultinį su pipirais. Sudėti bulves, lauro lapą, ir virti dar 20 minučių. Baigus virti supilti vyną.
Lietuviai nepamiršta savo tradicijų Norvegijoje
Daugelis Norvegijoje gyvenančių lietuvių stengiasi Kalėdoms grįžti į Lietuvą ir jas sutikti su ilgai nematytais artimaisiais. Tačiau net ir tie, kurie Kalėdas švenčia Norvegijoje, nepamiršta lietuviškų Kalėdų tradicijų. Septynerius metus Osle gyvenanti Zita Bailienė sako: ” Šios Kalėdos bus ketvirtos, sutiktos ne Lietuvoje. Ir nors mano vaikai po truputį perima norvegiškas Kalėdų šventimo tradicijas, Kūčių vakaras namuose neįsivaizduojamas be tradicinės lietuviškos dvylikos patiekalų vakarienės, šventų mišių. O gauti lietuviški sveikinimo atvirukai reiškai daugiau nei bet kokia dovana”.
Bergene medicinos sesele dirbanti Laima Paškevičienė taip pat nepamiršta lietuviškų Kalėdų tradicijų: ” Visi mano bendradarbiai jau yra ragavę tradicinių lietuviškų patiekalų, o prieš Kalėdas mano namai kvepia ką tik keptais kūčiukais. Ir nors norvegiškos Kalėdos taip pat labai smagios, šeimoje niekada nepamirštame, kad esame lietuviai, todėl visas šventes švenčiame pagal savo papročius.”