Mokslas ir studijos Norvegijoje

Norvegija- „kieti“ mokslai ir brangus gyvenimas

Nėra sudėtingas procesas
Eliza, kaip ir daugelis lietuvių studentų, jau labai seniai svajojo išvažiuoti ir studijuoti kitoje šalyje. Tad ėmėsi paieškų internete: „Skaičiau, kas buvo neaišku – skambinau arba ėjau į informaciją ir aiškinausi. Tą patį galėčiau padaryti ir dabar, niekas nepasikeitė per šiuos metus. Mat stoti į aukštąją mokyklą Norvegijoje nėra sudėtingas procesas. Tereikia vidurinės mokyklos atestato (arba aukštosios, jeigu kas jau turi), kalbos testo, parašyti prašymą ir laukti porą mėnesių atsakymo. Stojimo mokesčio čia nėra, tad labai paprasta sistema“, – kalbėjo mergina, labai norėjusi studijuoti užsienyje. Norvegiją ji rinkosi todėl, kad aplankiusi šią šalį ir pagyvenusi pusmetį, susižavėjo šiuo kraštu. „Metus padirbus, buvo galima gauti paskolą iš valstybinio paskolų banko mokytis Norvegijoje. Manau, šioje šalyje sudaromos daug geresnės sąlygos negu Lietuvoje“,- dėstė E.Jucytė.

Kai išmoko kalbą- neliko sentimentų
Elizai pirmieji mokslo metų mėnesiai buvo sunkiausi, nes sunkokai sekėsi integruotis į visai kitą kultūrą, dar nelengvai ėjosi susikalbėti. „Kartais pakankindavo nostalgija ir liūdesėlis, bet dabar, kai esu išmokusi kalbą, net ir nostalgijos tokios nebeliko. Per tam tikrą laiką atsirado draugų, su kuriais sieja bendri interesai, namais tapo kita šalis Studijuoti kita kalba tikrai nėra lengva, bent jau pirmuosius metus. Bet po to įvyksta lūžis“, – apie sunkesnius etapus kalbėjo mergina, studijavusi Sogn og Fjordane ( muzikos terapiją).

Pirmas įspūdis- šokas
Pirmąkart atvažiavusi į universitetą Eliza jautėsi gana nejaukiai, nes tai buvo mažutė tik penkiolikos studentų priimanti mokykla kalnuose. „Mes neturėjome pasirinkimo kaip tik tapti gerais draugais, bendraujame iki šiol,nors jau dvejus metus esu baigusi šias studijas“,- apie pirmąjį įspūdį atsiliepia mergina.
Antrosios E.Jucytės studijos vyksta Osle, kur susiklosčiusi kiek kita situacija. Ši aukštoji mokykla yra didelė, joje studijuoja apie 8000 studentų, labai daug jų- iš tarptautinių mainų programų. „Pirmuosius mėnesius buvo labai didelis šokas, mat daug sunkiau susirasti draugų, kadangi didelės klasės, paskaitos vyksta gana didelėse auditorijose“,- pasakojimu dalinosi lietuvė.

„Pakalti“ tenka
Greta studijų, vyksta įvairūs seminarai, kurių pasiūla labai didelė, tad studentai patys turi atsirinkti, kur jie nori eiti. Rengiamos verslo, karjeros dienos, į kurias susirenka firmų atstovai, pasakojantys apie savo veiklą ir praplečiantys būsimųjų kolegų akiratį.
Tiesa, teorijos Norvegijoje tenka irgi daug mokytis. „Reikia nemažai pakalti, kol viskas sulenda į galvą, tempas nėra mažas, nuolat reikia mokytis. Paskaitos vyksta 4 dienas, iš viso- 15 valandų, kitos valandos praleidžiamos grupėse sprendžiant užduotis arba tiesiog bibliotekoje“, – apie mokymosi ypatumus pasakojo Eliza. Tačiau paklausta, kuo skiriasi studijos Tėvynėje ir Norvegijoje, ji atsakė: „negaliu Lietuvos lyginti su Norvegija, nes niekada nesimokiau lietuviškoje aukštojoje, tačiau iš draugų girdžiu, jog mūsų aukštosios yra chaotiškos, daugelis jų labai nepatenkinti mokymosi sistema“.


 
Vakarėliams „per didelė“
Vakarėlių Norvegijos universitetuose vyksta labai daug, tačiau Eliza jaučiasi kiek „per didelė“ jiems, nes daugelis vakarėlių dalyvių- devyniolikos, dvidešimties metų amžiaus.
„ Tenka ieškoti vyresnių studentų, kurių yram arba tiesiog stoti į organizacijas, jų čia apstu.Pati šiuo metu įstojau į vieną organizaciją, kurios veikla mane labai sudomino“,- apie laisvalaikį pasakojo Eliza, priklausanti Jaunajai lietuvių sąjungai Norvegijoje.

Brangus pragyvenimas
Norvegijoje gyventi yra labai brangu, gyvenant Osle, pasak Elizos, paskolos nepakanka, tenka dirbti. „Visi čia dirba, išskyrus tuos, kuriuos išlaiko tėvai. Dirbti nėra sunku, kadangi dirbu 5 dieną šį mėnesį, man to pakanka, kad sumokėčiau buto nuomą ir  telefono sąskaitas, o paskola lieka man, tai ir pragyvenu gana neblogai“,- kalbėjo E.Jucytė.

Norvegijoje visi studentai dirba tiek, kiek nori, tačiau įstatymas studentams leidžia dirbti ne daugiau nei 50% darbo laiko Dauguma jaunimo dirba firmose,baruose, bandelinėse ar prižiūri neįgaliuosius.

„Lietuva- mano šalis, bet…“
„Manau, kad aš įsiliejau į šios šalies gyvenimo būda. Lietuva yra mano šalis, tačiau jau nebejaučiu tokio didelio ryčio kaip anksčiau. Grįžtu į Lietuvą vasarą, bet jau nebėra taip, kaip anksčiau. Čia tik atostogauju, bet tikrai nebe toks ryšys su draugais, pasikeitė ir požiūris, greitai pasiilgstu savo gyvenimo, savo veiklos Norvegijoje“,- atviravo Eliza.
Mergina į  Lietuvą greitai grįžti neplanuoja, nes ketina pakeliauti ir pastudijuoti kitur. Pasirinkusi studijas svetur ji nesigaili,nes mano, jog turi daugiau galimybių nei būtų galėjusi turėti Tėvynėje. „Nors paskutiniu metu daug kas pasikeitė ir Tėvynėje, gali būti, kad sąlygos studentams irgi pagerėjo. Tik paraginčiau kitus lietuvaičius bent metus pastudijuoti kitur dėl kelių priežasčių: kalbos, savarankiškumo, akiračio plėtimo bei draugų iš įvairių šalių“,- sakė lietuvė, nesigailinti savo pasirinkimo.