Siuo metu turiu jau nemazai patirties darbe su pacientais tiek reabil. centre, tiek rajono poliklinikoje (helse senter). Skirtingai nei Lietuvoje, cia vyrauja supratimas, kad uz savo sveikata esi atsakingas pats. Tu turi dirbti su savo kunu pagal paskirta programa, o ne specialistas tau viska padaro. Norvegai rupinasi savo sveikata, gal net per daug ir per daznai suteikiami biuleteniai. Siuo metu siekiama kad seimos gydytojai bendrautu daug glaudziau su kt. specialistais ir padetu pacientams ne tik vaistais ir tyrimais, bet ir psichologiskai konsultuodamiesi, snekedamiesi, taip pat per NAV, padedami sugrizti i darbo rinka. Labai daznai po apsilankymo pas gydytoja, pacientas siunciamas pas kineziterapeuta individualioms mankstoms nuo ivairiausiu ligu ir sutrikimu. Rajono kineziterapeutas dazniausiai dirba su vaikais, neigaliaisiais bei pensinio amziaus zmonemis, privatus specialistai gydo mankstomis zmones po operaciju, umiu sutrikimu ir pan. Salyje yra ligu ir sutrikimu suskirstymas: vieni padengiami ir nereikia moketi, kiti moka tam tikra dali, kol perkopia suma, ir likusius metus gali gauti gydyma pas kineziterapeuta nemokamai. Tas pats ir su apsilankymu pas gydytojus, atliekant tyrimus, gydantis ligonineje.
Lietuvoje kineziterapeutas suprantamas labai siaurai- masazistas. Tai sovietu sajungos palikimas. Pasaulyje sie specialistai atlieka be galo svarbia gydymo dali, gydydami pacientus pirmiausia mankstomis, specialiais parinktais pratimais, atsizvelgiant i silpnasias paciento puses, taikomi tiek paprasti pratimai, tiek spec. priemones, ir metodai. Norvegai uzgula kineziterapeutus del visokiausiu problemu.
Tikiuosi, situacija Lietuvoje pasikeis i geresne puse.