Mano vardas Marius, man – 25 metai. Merginos dažnai kartoja, kad esu simpatiškas. Norėčiau papasakoti įvykį, kurį patyriau. Sulaukiau kvietimo dirbti vienoje nedidelėje įmonėje. Buvau pakviestas pokalbiui. Viskas buvo idealu, būsimiems darbdaviams aš tikau ir patikau. Liko sulaukti trumpos pažinties su direktoriumi, kuris turėjo asmeniškai su manimi susipažinti, perduoti konfidencialią informaciją.
Laukiau ilgai. 18 valandą baigėsi darbo diena, laikrodis rodė jau septynias ir praktiškai visi darbuotojai iškeliavo namo, o aš sedėjau tuščiame koridoriuje ir laukiau. Pagaliau tiesos akimirka atėjo: durys atsidarė, koridoriuje pasirodė jauna mergina, kuri pakvietė mane užeiti.
Direktoriaus nebuvo prie stalo. Jis sedėjo patogiai įsitaisęs ant minkštasuolio ir gėrė kavą su pienu. Pasisveikinome, susipažinome. Jis pasakė, kad kreipčiausi į jį „jūs“, „direktoriau“ arba „ponas Rolandas“.
Pusvalandį kalbėjomės apie orą, ekonomiką, darbą, aukštuomenės vakarėlius. Šalia sedėjo ta pati direktoriaus padėjėja, kurios formos – apvali, minkšta sėdynė, didelė krūtinė, ilgos kojos ir liaunas liemuo vis trukdė susikaupti.
Tai pastebėjo direktorius: „Ar tau patinka mano padėjėja Linutė? Nieko keisto. Juk ji mūsų sekso simbolis. Man regis, tu jai irgi patinki. Ir man patinki…“
Sutrikau po šių žodžių. Juolab kad negalėjau suprasti, o kuo jau aš čia jam patikau?
Į pokalbį įsiterpė Lina: „Taip, direktoriau, šitas Mariukas visai neblogas. Gal pasilinksminkime tryse? Kaip sakant, atšvęsime tuo pačiu Mariaus priėmimą į darbą. Kaip jums atrodo, direktoriau?“
Pamačiusi mano nustebusias akis, Linutė suskubo paaiškinti: „Matai, Mariuk, mūsų direktorius mėgsta ir berniukus, ir mergaites. Kad tu jam patikai – tai tau didžiulis pliusas, kaip sakoma, tolimesnėje tavo karjeroje mūsų kompanijoje“.
Tuo metu direktorius priėjo, plekštelėjo man per sėdynę ir sukišo rankas į kelnes. O, siaube! Mano varpa teigiamai sureagavo į šį vyrišką prisilietimą ir tuoj pat tapo bręstančio rugio formos.
„Nebijok,- išgirdau direktoriaus šnabždesį. – Tau patiks…“
Linutė ėmė nusirenginėti. Mano akims atsivėrė toooks grožis. Po to ji priėjo prie direktoriaus ir atsegė jo kelnes. Šis patogiai įsitaisė savo krėsle, o Linutė – ant kelių šalia darbavosi su „vadovaujančia lazdele“. Aš sedėjau su prasegtu klynu, juokingai iš ten kyšančia varpa ir kvaila veido išraiška. Nejaugi aš dalyvausiu grupiniame??? Ir mane lies vyras????
Kol aš sutrikęs bandžiau suvokti, kas vyksta, Linutė padarė savo darbą ir kartu artinosi su direktoriumi prie manęs. „Renkis“,- mestelėjo.
Nusimečiau marškinius, kelnaites, kelnes, norėjau atsisėsti ant sofos, bet direktorius mane apsikabino per liemenį ir tyliai ištarė: „Stokis ant kelių, zuikeli“. Paklusau. Linutė irgi atsidūrė keturpėsčia, o jos liežuvis – mano burnoje. Tuo metu direktorius rankomis praskietė mano minkštąją. „Oooo, koks subiniukas. Dar neapdirbtas… Nuostabu“.
Ėmiau muistytis, bet Linute pažiūrėjo man į akis ir prašnibždėjo: „Nebijok. Gėjumi nuo to tu netapsi, jeigu ką. O analinis seksas tau patiks. Pažadu.“
Ji pakeitė pozą, atsisuko į mane nugarą, pražergė kojas ir jos drėgna makštis atsidūrė prieš mano veidą: „Palaižyk ją, prašau…“
Ėmiausi darbo: liežuviu glamonėjau jos klitorį, stengiausi liežuviu įsiskverbti kuo giliau. Tuo pat metu pajutau, kad mano išangę liečia kažkas šalto ir malonaus. Greičiausiai, direktorius negalvojo tik apie save, bet ir pasirūpino manimi, užtepdamas lubrikanto. Jis švelniai sutepė mano skylę, po to lėtai ir atsargiai įkišo pirštą. Po to jis ėmė glamonėti mano užpakalį, bučiavo jį, glostė, lietė mano sėklides ir varpą, laižė išangę.
Mane tai vedė iš proto. Niekada nebūčiau pagalvojęs, kad ryšiuosi tokiems eksperimentams. Tada Linutė apsivertė ant nugaros, atsigulė ant grindų ir priartėjo prie manęs taip, kad aš galėčiau savo varpą panardinti į jos skylutę. Ėmiau judėti kaip pašėlęs, bet tai dar buvo ne viskas. Pajaučiau, kaip į mano anusą įsirėmė kažkas kietas – žinoma, tai buvo direktoriaus varpa. Jis ėmė ją įstatinėti man. Iš pradžių nebuvo malonu, jis pliuškeno per mano sėdynę ir vis kartojo: „Neįsitempk. Nebijok. Aš atsargiai. Atsipalaiduok!”
Po keliasdešimt sekundžių trukusių pirmųjų frikcijų mano išangė jau buvo pasiruošusi priimti direktorių Rolandą. Ar kaip ten jį, po šimt velnių… Iš susijaudinimo maniau, kad mano galva sprogs. Kai pirmieji nemalonūs pojūčiai praėjo ir aš ėmiau mėgautis naujais potyriais, vėl įstačiau savo varpą į Linutę ir jau dėjome linksmybių tryse. Gavosi kažkokia savotiška orgija.
Taip varėme nesustodami kokias dešimt minučių. Linutė jau baigė kelis kartus, o aš vis dar niekaip negalėjau pasiekti finišo tiesiosios. Gal todėl, kad patyriau kažkokį hiper susijaudinimą? Ji gulėjo po manimi ir aš toliau kaliau į jos urvelį.
Pagaliau Rolandas (kažkaip direktoriumi vadinti liežuvis nebeapsivertė) artėjo prie finalo, jaučiau, kaip jo varpa pampsta manyje. Su žodžiais „O, tu mano saldainiuuuuuk… Aaaaaa“ jis ėmė baiginėti. Tą pačią sekundę pajutau, kaip jo šilta sperma padengė mano išeinamąją angą ir tiesiąją žarną. Šie pojūčiai buvo nauji. Iš vienos pusės – malonūs. Iš kitos pusės – neįprasti ir žeminantys.
Palikau ramybėje Linutę, kol Rolandas ištraukė savo varpą. Jaučiau išangėje malonų deginimą, o sperma jau tekėjo kaire koja žemyn. Rolandas liepė Linutei sutvarkyti mane. Ji atsistojo, apėjo keturiomis mane iš nugaros ir ėmė nuo mano kūno, anuso laižyti spermos likučius. Po to ji sukišo savo liežuvėlį į mano išangę ir ėmė laižyti toliau. Mane tai beprotiškai jaudino, ėmiau visas drėbėti.
„Ištratink ją ir baik“,- išgirdau į krėslą atsisėdusio ir cigarą užsirūkiusio nuogo Rolando komandą. Apverčiau Linutę ir įstačiau jai iki pat sėklidžių. Ji ėmė šaukti. Aš tvarkiau ją greitai, giliai, kol po kelių minučių iš mano varpos išsiveržė spermos krioklys. Ištraukiau varpą ir aptaškiau Linutę visą.
Kai truputį visi atsigavome po to, kas įvyko, direktorius ištarė: „Ką gi, vykęs vyriokas esi, Mariau. Man tokie patinka. Ir tinka.Manau, susidirbsim…“ Aš tik gudriai nusišypsojau.