• Konsulinė informacija

    Apostilė. Dokumentų legalizavimas ir tvirtinimas

    Mūsų tautiečiai vis dažniau susiduria su dokumentų legalazavimo klausimais Norvegijoje. Tęsdami temą svarbu žinoti Norvegijoje mes šį kartą kalbame apie Apostilę. Apostile reikia tvirtinti santuokos ir gimimo liudijimus. Kas tai yra? Tam, kad Norvegijos Karalystėje išduoti dokumentai būtų laikomi galiojančiais užsienyje (taip pat ir Lietuvoje), jie turi būti patvirtinti pažyma (Apostille). Tai dokumento legalizavimas/autorizavimas. Tai daroma Vilniuje užsienio reikalų ministerijoje (J. Tumo-Vaižganto g. 2, LT-01511 Vilnius, Informacija visą parą +370 5 236 2444) arba gali nuvešti/nusiųsti dokumentus į Lietuvos ambasadą Norvegijoje (no.mfa.lt/). Reikalaujama Norvejijoje patvirtinimo GIMIMO LIUDIJIMAMS ir SANTUOKOS LIUDIJIMAMS. Apostilė yra REIKALAUJAMA, tik išimtinais atvejais pasiseka be jos praeiti, bet kuo toliau, tuo rečiau. Siūlyčiau nerizikuoti ir prieš išvykstant…

  • Konsulinė informacija

    Dokumentų legalizavimas ir tvirtinimas pažyma (Apostille)

    Lietuvos Respublikoje išduotų dokumentų tvirtinimas pažyma (Apostille) – Konsulinio departamento valstybės tarnautojo atliekamas dokumente esančio parašo, pasirašiusio asmens pareigų ir antspaudo tikrumo patvirtinimas pažyma (Apostille), numatyta 1961 m. spalio 5 d. Hagos konvencijoje dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo (Žin., 1997, Nr. 68-1699). Dokumento legalizavimo ar patvirtinimo pažyma (Apostille) reikia tam, kad vienos valstybės dokumentus galėtų svarstyti kitos valstybės institucijos, šie dokumentai sukeltų teisines pasekmes kitoje valstybėje, išskyrus atvejus, kai pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ar Europos Sąjungos teisės aktus dokumentų legalizuoti ar tvirtinti pažyma (Apostille) nereikia. Pažyma (Apostille) dokumentai tvirtinami užsienio reikalų ministerijos konsuliniame departamente. Dokumentus pateikiantis asmuo privalo su savimi turėti pasą arba asmens tapatybės kortelę bei…

  • Konsulinė informacija

    Supaprastinama konsulinių paslaugų teikimo užsienyje tvarka

    Seimas lapkričio 12 dieną priėmė Konsulinio statuto bei kitų įstatymų pataisas, kuriomis siekiama pagerinti konsulinių paslaugų teikimą ir sumažinti administracinę naštą užsienyje gyvenantiems Lietuvos piliečiams. 2010 metų sausio 1 dieną įsigaliojus priimtoms pataisoms, konsuliniai pareigūnai galės išduoti ir keisti pasus Lietuvos piliečiams bei tvarkyti užsienio valstybėse gyvenančių asmenų gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis, todėl sutrumpės pasų išdavimo ir keitimo bei gyvenamosios vietos deklaravimo terminai, skelbia Užsienio reikalų ministerija. Pagal dabar galiojančią tvarką konsuliniai pareigūnai priima piliečių prašymus dėl paso išdavimo (keitimo), gyvenamosios vietos deklaracijas ir perduoda šiuos dokumentus kompetentingoms Lietuvos institucijoms. Todėl paso išdavimas arba keitimas ir gyvenamosios vietos deklaravimas per konsulinę įstaigą užtrunka pakankamai ilgai, ir Lietuvos piliečiai, gyvenantys užsienio…

  • Konsulinė informacija

    Gyvenamosios vietos deklaravimas

    Pagal Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymą, Lietuvos Respublikos piliečiai, išvykstantys iš Lietuvos Respublikos ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui, per 7 darbo dienas iki išvykimo privalo deklaruoti savo išvykimą iš Lietuvos. Nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą deklaruoja jų tėvai, įtėviai ar globėjai. Norvegijos Karalystėje gyvenantys asmenys, kurie iš Lietuvos Respublikos išvyko trumpesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui, tačiau Norvegijoje liko ilgiau negu šešis mėnesius, apie gyvenamosios vietos pakeitimą deklaruoja per Lietuvos Respublikos ambasadą Norvegijos Karalystėje. Norvegijos Karalystėje gyvenantys asmenys gyvenamosios vietos deklaraciją pateikia asmeniškai. Kreipiantis į ambasadą dėl gyvenamosios vietos deklaravimo pateikiami šie dokumentai: užpildyta ir pasirašyta išvykimo iš Lietuvos Respublikos deklaracija. Atsisiųsti. Lietuvos Respublikos piliečio pasas, Lietuvos Respublikos pasas, Asmens tapatybės…

  • Konsulinė informacija

    LR pilietybės atsisakymas

    Jei Lietuvos Respublikos pilietis pageidauja atsisakyti pilietybės, ambasadai būtina pateikti Prašymą dėl Letuvos Respublikos pilietybės atsisakymo; Gyvenamosios vietos deklaraciją, pildoma asmeniui išvykstant iš Lietuvos Respublikos ilgesniam nei šešių mėnesių laikotarpiui; Norvegijos Migracijos tarnybos pranešimą dėl sąlygų gauti Norvegijos pilietybę arba dokumentą, patvirtinantį asmens gyvenamąją vietą (norv. bostedsattest), patvirtintą pažyma Apostille ir išverstą į lietuvių kalbą; Lietuvos Respublikos (piliečio) paso originalą ir jo kopiją (sulyginimui). Nagrinėjant prašymą pasas nepaimamas; Konsulinį mokestį už prašymo atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės įforminimą – 475 NOK. Daugiau informacijos apie LR pilietybės netekimą jos atsisakius ir kitais atvejais pateikiama Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos interneto svetainėje.

  • Konsulinė informacija

    Teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugojimas

    Pagal LR pilietybės įstatymą, teisė į LR pilietybę išsaugoma lietuvių kilmės asmenims, gyvenantiems kitose valstybėse. Lietuvių kilmės asmeniu laikomas asmuo, kurio tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai ir pats asmuo pripažįsta save lietuviu. Dėl teisės į LR pilietybės išsaugojimo pateikiami šie dokumentai: 1. Nustatytos formos prašymas dėl teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugojimo; 2. asmens tapatybę ir turimą užsienio valstybės pilietybę arba tai, kad asmuo yra be pilietybės, patvirtinantis dokumentas arba jo nuorašas; 3. dokumentai arba jų nuorašai, patvirtinantys lietuvių kilmę.Lietuvių kilmę patvirtina dokumentai, tiesiogiai ar netiesiogiai rodantys, kad asmens tėvai ar seneliai, vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai, taip pat asmens rašytinis…

  • Konsulinė informacija

    Norvegijoje gimusių LR piliečių vaikų pilietybė

    Vaiko, kurio abu ar vienas iš tėvų jo gimimo metu buvo Lietuvos Respublikos pilietis, Lietuvos Respublikos pilietybės klausimui spręsti pateikiami šie dokumentai: 1. Lietuvos Respublikos civilinės metrikacijos įstaigos išduotas vaiko gimimo liudijimas arba jo nuorašas. Jei tokio dokumento tėvai neturi, turi būti pateikiami dokumentai dėl vaiko gimimo įregistravimo Lietuvos Respublikoje (žr. Vaikui gimus užsienyje); 2. asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas arba jo nuorašas, jeigu vaikui jis buvo išduotas; 3. tėvų turimą pilietybę patvirtinantys dokumentai arba jų nuorašai; 4. tėvų laisvos formos rašytinis susitarimas dėl vaiko Lietuvos Respublikos pilietybės, iki jam sukaks 18 metų, jeigu vaiko Lietuvos Respublikos pilietybės klausimas sprendžiamas pagal Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 2 dalį. Šis susitarimas turi būti patvirtintas…

  • Konsulinė informacija

    Lietuviškų pavardžių daryba

    BENDRA INFORMACIJA Pagal lietuvių kalbos taisykles vyrų ir moterų pavardės turi skirtingas formas: iš vyriškų pavardžių su galūne -as (pvz. Kučiauskas) ištekėjusių moterų pavardės daromos su priesaga -ienė (pvz. Kučiauskienė), o netekėjusių moterų pavardės – su priesaga -aitė (pvz. Kučiauskaitė). Tėvo ir sūnaus pavardžių formos nesiskiria. NETEKĖJUSIŲ MOTERŲ PAVARDŽIŲ DARYBA Netekėjusių moterų pavardės pagal lietuvių kalbos taisykles daromos iš vyriškosios pavardės su priesagomis -aitė, -ytė, -utė, -(i)ūtė, pvz.: Šalnaitė, Pečiulytė, Vaitkutė, Girdžiūtė, Mickevičiūtė. Mergaičių pavardės gali būti sudarytos ir su galūne -ė be priesagos, pvz.: Urbė, Laukaitė, Sutkė, Zujė, Naudžė. IŠTEKĖJUSIŲ MOTERŲ PAVARDŽIŲ DARYBA Ištekėjusių moterų pavardės daromos iš vyriškų pavardžių daugiausia su priesaga -ienė, iš dviskiemenių vyriškų pavardžių su…

  • Konsulinė informacija

    Civilinė metrikacija

    Sudariusiems santuokas užsienyje  Sudarę santuokas užsienyje, LR piliečiai privalo civilinės būklės pokyčius apskaityti Civilinės metrikacijos įstaigoje Lietuvoje. Norint tai atlikti per ambasadą, būtina pateikti šiuos dokumentus: 1. Sutuoktinių pasus (kopijų padarymui) 2. Santuokos apskaitymo anketą (pildoma ambasadoje, pasirašo vienas iš sutuoktinių, LR pilietis) 3. Legalizuotą ir išverstą į lietuvių kalbą santuokos liudijimą (Norvegijoje išduotus dokumentus Apostille spaudu legalizuoja apskrities valdytojo įstaiga (Fylkesmannen)) 4. Sutuoktinių gimimo liudijimus ar notariškai tvirtintas jų kopijos. Užsienio šalies išduotas gimimo liudijimas turi būti legalizuotas Apostille ir išverstas į lietuvių kalbą. 5. Ištuokos liudijimą, jei santuoka sudaroma nebe pirmą kartą. Užsienio šalies išduotas ištuokos liudijimas turi būti legalizuotas Apostille iš išverstas į lietuvių kalbą. Konsulinis mokestis už…

  • Konsulinė informacija

    Asmens grįžimo pažymėjimai

    Asmens grįžimo pažymėjimas (toliau – AGP) – dokumentas išduodamas grįžimui į Lietuvą tuomet, kai Norvegijoje esantis Lietuvos Respublikos pilietis (-ė): Praranda pasą ir/ar asmens tapatybės kortelę; Pasas ir/ar asmens tapatybės kortelė tampa netinkamais naudotis; Pasibaigia paso ir/ar asmens tapatybės kortelės galiojimo laikas; Gimus kūdikiui, kurio abu tėvai yra Lietuvos Respublikos piliečiai (išimties tvarka). Jeigu Norvegijoje esantis pilietis turi išsaugojęs vieną iš aukščiau minėtų galiojančių dokumentų, į ambasadą dėl AGP išdavimo kreiptis nereikia. AGP išduodamas tik grįžimui į Lietuvos Respubliką. Tęsti kelionės su šiuo dokumentu ir vykti į kitas valstybes negalima. AGP gali būti išduotas: Lietuvos Respublikos piliečiui; Užsienio valstybės piliečiui, turinčiam Lietuvos Respublikos užsieniečio pasą; Asmeniui be pilietybės, turinčiam leidimą…